Ar mylėti reikia mokytis?

2019 spalio 27d.  |  Neuromeda

Bet kurios meno formos mokymasis užtrunka laiko – tikriausiai sunku įsivaizduoti, kad rytoj atsibudę „pajusime“ gebantys groti pianinu ar galėsime šaudami iš lanko pataikyti į už 300 m esantį obuolį ant žmogaus galvos. Tiesa, su meile yra kitaip – dažnas iš mūsų tikisi jau rytoj sutikti tą vienintelį ir nepakartojamą, „pajusti“ meilę ir jau tada pagaliau būti laimingais. Kita vertus, ar tai yra įmanoma? Ar įmanoma klajoti kasdieninėje rutinoje ir tikėtis, kad rytojus bus ta diena, kai jau pajusiu meilę? Atsakymą į šį klausimą gerai iliustruoja mintis, kad jei šiandien taikysime tokias pat priemones tikslams pasiekti, kaip ir vakar, gausime lygiai tokius pačius rezultatus. Dėsninga yra tai, kad jei visą gyvenimą nedėjome daug pastangų išmokti dailidės amato, jo nemokėsime ir rytoj – lygiai taip pat su meile. Kodėl tada mes nepaliaujamai diena iš dienos tikimės, kad rytoj jau būsime įvaldę meilės amatą?

Keletas šiomis dienomis gajų principų, kurie mums neleidžia pažvelgti realybei į akis.

1. Dauguma žmonių tiesiogiai ar netiesiogiai siekia ne mylėti ar sugebėti mylėti, o būti mylimais. Jiems itin svarbu būti tokiais, kurių akcijos „meilės“ rinkoje yra aukštoje pozicijoje, yra įvairių būdų jas „pasikelti“. Dažniausiais būdas vyrams „užauginti savo vertę“, tai pirmiausia siekti aukštesnės pozicijos darbe, geresnio darbo užmokesčio, daugiau galių kontroliuoti kitus darbo ar laisvalaikio aplinkoje – užimti aukštesnę galios, išgyvenimo poziciją. Natūralu, kad prieš keletą/kelioliką tūkstančių metų moterims šalia savęs reikėjo aukščiau hierarchijoje esančio vyro, su kuriuo yra didesnė tikimybė dar kelias dienas IŠGYVENTI. Priimtiniausias būdas moterims pakelti savo „meilės rinkos akcijas“ yra patrauklumo kūrimas. Tai irgi turi slaptą prasmę – simetriški veido bruožai žmonėms simbolizuoja geresnį geno fondą, kurio dėka bus sveikesni palikuonys. Taigi, mylėtinas, vertas meilės mūsų kultūroje tėra populiarumo ir fizinio patrauklumo mišinys.

2. Iš pirmosios problemos tiesiogiai kyla antroji – „aš ieškau antrosios savo puselės“. Bet ar tikrai mes turime būti suskilę ir tapti laimingais tada, kai atrandame „antrą pusę“? Kas tada yra „pirma pusė“ ir kodėl mes negalime šalia turėti ne savo dalelytės, o kito žmogaus? Metaforiškai žiūrint, „antrosios pusės“ atitikmuo galėtų būti šalia pastatytos dvi vyno taurės. Abiejų talpa po 200 ml, abiejose yra po pusę taurės vyno. Po vieną jos pustuštės, tačiau kartu sudėjus jos galėtų sudaryti pilną taurę. Bet ar įmanoma mylėti kitą, kai pats esi „pustuštis“? Natūralu, kad ieškome „žmogaus, kuris mus papildo“, norime pirmiausia ne mylėti, o būti mylimi ir keliame savo akcijas „meilės rinkoje“.

3. Meistriškumas susideda iš keletos dalykų, neišvengiamai vienas iš jų yra mokymasis iš klaidų, tačiau šiuolaikinėje meilės kultūroje dažnai klaida laikome ne kažkokį savo poelgį, o pasirinkimą, su kuriuo būsime. Akcentuojamės ne ties sugebėjimu mylėti, o ties meilės objekto paieškomis. Manoma, kad mylėti yra paprasta, „nieko nereikia daryti, meilė tiesiog tave aplanko“, tik sunku yra atrasti „tą vienintelį“, taip pat sunku jo meilę pelnyti. Natūralu, kad pakeitus partnerį, baimė būti vienam (noras surasti kitą) ir baimė „pranykti“ kito glėbyje ir kontrolėje, vistiek išliks tame žmoguje, kuriame ji gimė.

Žmonės intensyviai vairuoti mašiną mokosi keletą mėnesių, mėnesį trunka teorinės pamokos, teorijos įsisavinimas, egzaminas, panašiai laiko trunka, kol asmuo įsisavina, kuo skiriasi sankaba nuo stabdžio praktikoje, po to laukia intensyvi „mokyklinių“ ir valstybinėje įstaigoje atliekamų egzaminų sesija. Veikiausiai, ką tik įgijęs teisę vairuoti žmogus dar nėra pilnai įvaldęs vairavimo meistrystės – tam reikia ne vieno šimto valandų kelyje. Kas kelintas iš mūsų mokosi meilės teorijos, o paskui ją pritaiko praktikoje? Nejaugi verta investuoti savo laiką tik į tuos dalykus, kurie atneša apčiuopiamos materialinės, fizinės naudos ir pro akis praleisti tai, kas svarbiausią – maistą sielai?

Gyd. Jonas Fugalis


Miego Diena “Geras miegas, sveikas senėjimas”

žymės:

2019 kovo 14d.  |  Neuromeda

Prof. Vanda Liesienė

Moksliniai tyrimai parodė, kad trečdalį gyvenimo mes praleidžiame miegodami. Miegas yra esminis žmogaus poreikis, net labiau būtinas nei valgymas ar gėrimas ir esminis sveikatai bei gyvenimo kokybei. Daugumai suaugusių asmenų miegojimas kasnakt po 7-8 valandas yra vienas iš svarbiausių veiksnių lemiančių gerą fizinę ir dvasinę sveikatą (Dr. E. S. Louis) . Geram suvokimui, apsimokymui ir žaidimams vaikų amžiuje reikalingas dar ilgesnis miegas. Naujausi tyrimai parodė adekvataus miego kiekio būtinybę smegenų veiklai, kadangi miego metu smegenis išsiplauna dienos metu sukauptus toksinus, kurie gali kenkti smegenų veiklai. Miegas taip pat palaiko reikalingus vidinius smegenų ryšius ir sutvarko dienos metu gautą informaciją apsimokant ir sutvirtinant atmintyje. Gera miego kokybė ir trukmė remiantis moksliniais duomenimis pagerina fizinę, protinę veiklą bei lemia suvokimo procesus ir sveiką senėjimą. Vidutinio amžiaus asmenims ir paaugliams geras miegas mažina nutukimo, hipertenzijos riziką , apsaugo nuo kognityvinių procesų silpnėjimo ir susiję su mažesniu depresijos lygiu. Yra tyrimų nurodančių lėtesnį odos ir audinių tonuso mažėjimą esant geram miegui. Taigi, miegas yra esminiai svarbus mūsų dvasinei ir fizinei sveikatai .

Galima apibendrinti miego svarbą keliais žodžiais; gerai miegosi – atrodysi geriau, jausiesi geriau, gyvensi geriau. Ilgaamžiškumas, sveikata, laimės pojūtis aiškiai yra susijęs su miego kokybe.

SVARBIOS ŽINIOS

-Miegas kaip ir judėjimas ar mityba yra pagrindinis vaikų organizmo metabolizmo veiksnys. Pastebėtas akivaizdus ryšys tarp miego trukmės ir nutukimo vaikų amžiuje ypač mergaičių tarpe. Svorio reguliacija yra susijusi miego trukme, su miego/budrumo ritmo kitimais. Pastebėta nebrandžių ląstelių vystymosi pagausėjimas esant blogam miegui.

-Sveikatai ir gyvenimo kokybei kritiniai svarbu geras, reguliarus kvėpavimas. Kvėpavimo sustojimai miego metu , vadinamoji miego apnėja, stebima 4 proc. vyrų ir 2 proc. moterų, sukelia nuovargio jausmą, dienos mieguistumą ir neretai sąlygoja išeminės širdies ligos išsivystymą, insultą ar diabetą. Asmenims su miego apnėja pastebėta nebrandžių ląstelių pagausėjimas, kas yra susiję su padidinta vėžinių ląstelių išsivystymo rizika.

-Miego trūkumas ir bloga jo kokybė , net trumpalaikiai sutrikimai neigiamai veikia sveikatą. Nemigos naktis ar bloga miego kokybė turi įtakos sekančios dienos dėmesio kokybei, atminčiai ir įsiminimui. Ilgalaikiai miego sutrikimai aiškiai blogina sveikatą, sukelia metabolizmo sutrikimus, sąlygoja nutukimą, diabetą, silpnina imuninę sistemą ir net skatina kai kurių vėžio formų išsivystymą.

-Eilė psichologinių pakitimų, depresijos, nerimo net psichozės yra susijusios su miego trūkumu.

Taigi, miego kokybė yra esminis veiksnys gerai sveikatai ir gyvenimo kokybei.

Miego svarba:

  • Dienos veiklai ir organizmo atsistatymui svarbu miego kokybė ; tyrimai parodė, kad miego kokybė labiau nei jo trukmė yra svarbūs dienos veiklai.
  • Vaikų sugebėjimai ir vystymąsi aiškiai priklauso nuo gero miego.

Miego sutrikimų pasekmės:

Miego sutrikimas sąlygoja individo sveikatos blogėjimą bei jo socialinę veiklą. Esant miego apnėjai nakties metu krenta deguonies įsisavinimas ir sukelia širdies veiklos trikdžius, gali pereiti į daugybinius organizmo sveikatos sutrikimus. Sutrikęs miegas neigiamai veikia asmens nuotaiką ir ypač sugebėjimą dienos veiklai bei socialiniam bendravimui.

Stebėjimai ir epidemiologiniai tyrimai rodo kad 35 proc. asmenų jaučia miego trūkumą ir neigiamą poveikį fizinei ir psichinei veiklai.

Apie 3-10 proc. gyventojų nustatoma neramių kojų sindromas trukdantis užmigimui ir miego kokybei. Apie 46 proc. asmenų skundžiasi klaidomis darbe dėl miego sutrikimų. Asmenys turintys stabilų miegą rečiau turi arterinio kraujospūdžio padidėjimą, retesni metabolizmo sutrikimai-nutukimas bei retesnės lėtinės ligos.

Nemiga stebima 30-40 proc. suaugusių gyventojų. Pirminė, nesusijusi su gretutiniais susirgimais nemiga stebima 1-10 proc., bet daugėja iki25 pr. Senėjant. Esant šiai nemigai dažnesni ir nuotaikos sutrikimai. Nemiga neigiamai veikia visas gyvenimo sferas; blogina darbo kokybę, keičia bendravimą, negydant gali sąlygoti darbo netekimą.

Svarbu visuomenės informavimas apie miego svarbą, nemigos pavojus ir galimybes koreguoti miego sutrikimus ne tik medikamentais, bet ir kognityvine elgesio terapija.