Populiariausi mitai apie echoskopiją

2023 kovo 28d.  |  Neuromeda
Rūta Urmonienė

gyd. echoskopuotoja R. Urmonienė

Paprastam žmogui susigaudyti gausybėje gydymo procedūrų ir metodų yra sudėtinga, dėl to natūralu, kad jie dažnai apipinami klaidingais mitais. Ne išimtis ir echoskopija arba kitaip – ultragarsinis tyrimas. Apie populiariausius mitus ir tai, kaip yra iš tikrųjų, pasakoja Trinapolio šeimos klinikos Vilniuje gydytoja echoskopuotoja Rūta Urmonienė.


Echoskopijos metu galite būti apšvitinti

Netiesa. Ultragarso bangos nėra jonizuojanti radiacija ir pacientui nekenkia.

Tyrimas yra skausmingas ir sudėtingas

Netiesa. Tyrimo metu echoskopo daviklis dedamas ant odos, suteptos vandens pagrindo geliu. Tuomet ultragarso bangos nukreipiamos į reikiamus audinius ir nuo jų atsispindėjusios grįžta atgal. Jos paverčiamos elektriniais impulsais ir ekrane suformuojamas vaizdas, kurį ir vertina gydytojas. Tai visiškai saugus ir nekenksmingas tyrimas.

Tyrimas trunka neilgai, dažniausiai nuo 10 iki 30 minučių, priklausomai nuo tiriamos srities ir tyrėjo patirties.

Echoskopijai nereikia specialaus pasiruošimo

Netiesa. Jei planuojama atlikti pilvo organų echoskopija, pacientas prieš šį tyrimą bturi būti nevalgęs ir negėręs bent 6 – 8 valandas. Likus parai iki tyrimo negalima vartoti pilvo pūtimą sukeliančių maisto produktų, pvz., pupelių, obuolių, kopūstų.

Prieš inkstų, šlapimo pūslės echoskopiją reiktų išgerti 1 – 1,5 litro vandens iki tyrimo likus kelioms valandoms. Tas daroma, kad prisipildytų šlapimo pūslė, tačiau paciento prašoma nesišlapinti.

Pas echoskopuotoją galima patekti tik su gydytojo specialisto siuntimu

Netiesa. Įvertinęs paciento nusiskundimus, esamą būklę echoskopijai paprastai siunčia šeimos gydytojas, nors tai gali padaryti ir kitų sričių gydytojai specialistai. Taip pat pacientas gali ir pats be siuntimo užsirašyti echoskopuotojo konsultacijai, tačiau šiuo atveju tai bus mokama paslauga.

Echoskopija atliekama tik nėščiosioms

Netiesa. Nors echoskopija yra saugi ir nėštumo metu bei ją galima atlikti tiek kartų, kiek reikia, ji taikoma ir kitiems pacientams. Paprastai echoskopija atliekama tada, kai vargina skausmas ar yra užčiuopiamas darinysm norint įvertinti atsiradusius pakitimus, stebėti, ar efektyvus taikomas gydymo metodas. Šio tyrimo metu galima nustatyti ir navikinius pakitimus, kai žmogus dar nieko nejaučia.

Atliekant pilvo organų echoskopiją tiriama kasos, tulžies pūslės, kepenų, blužnies, pilvo aortos, inkstų, šlapimo pūslės būklė, vertinama ar nėra padidėjusių, pakitusių limfmazgių, laisvo skysčio pilve. Tyrimo metu vertinami organų dydžiai, struktūra, stebima, ar nėra papildomų darinių.

Echoskopijos negalima atlikti viršsvorio turintiems asmenims

Netiesa. Ultragarso bangos lengvai prasiskverbia per riebalinį audinį. Visgi viršsvorio turintiems žmonėms paprastai žarnyne linkusios kauptis dujos, kas gali apsunkinti ištyrimą. Tačiau pastaruoju metu apratūra tobulėja, todėl net ir tokiu atveju išgaunamas aiškesnis, kontrastingesnis vaizdas.

Trinapolio šeimos klinikoje Vilniuje (anksčiau vadintoje „Neuromeda“) dirba vaikų ir suaugusių šeimos gydytojai, slaugytojai, socialiniai darbuotojai, veikia procedūrinis kabinetas, atliekami laboratoriniai tyrimai. Čia taip pat išduodamos medicininės pažymos, atliekamos profilaktinės ir prevencinės – gimdos kaklelio, krūtų, prostatos, storosios žarnos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų – patikrinimo programos.

Depresijos gydymas: klausimai ir mitai

žymės:

2022 kovo 29d.  |  Neuromeda

Konsultuoja medicinos centro „Neuromeda“ specialistai

Šiame straipsnyje pabandysiu atsakyti į kai kuriuos dažniausiai kylančius klausimus apie depresijos atsiradimą ir gydymą.

Kaip atpažinti depresiją, t.y. ar galima pačiam tai suprasti, ar būtina specialisto konsultacija? Depresija yra labai sudėtinga būsena. Tai nėra tik liūdesys ar verkimas, kaip įprasta galvoti. Paprastai mes kalbame apie įvairius depresijos simptomus, kurie pas kiekvieną gali pasireikšti skirtingai.

Be liūdesio, verksmingumo, pykčio ar dirglumo, ar tiesiog gyvenimo džiaugsmo praradimo gali būti stebimi ir kiti svarbūs požymiai – vadinamieji kognityviniai arba pažintiniai. Dažniausiai jie pasireiškia dėmesio koncentracijos sutrikimais, trumpalaikės atminties pablogėjimu, sunkumais atliekant sprendimus.

Gali būti ir taip vadinami somatiniai simptomai. Pvz. širdies plakimas, įvairūs skausmai, tirpimai, t.y. patys įvairiausi simptomai. Dažnai stebime miego pokyčius, apetito pasikeitimus, energijos stoką, neigiamas mintis apie ateitį, savivertės stoką ir kt.

Kalbant apie diagnozės nustatymą, svarbu paminėti, kad įtarti šią būseną galima ir pačiam, tačiau jos patvirtinimas arba paneigimas – tai jau specialisto kompetencija.

Kokie mitai yra populiariausi apie depresiją?  Vienas iš pagrindinių – depresija yra apsileidimas ir tinginystė, o atsiranda tokia būsena tiesiog iš neturėjimo ką veikti arba iš „tikrų sunkumų“ nebuvimo. Deja, taip nėra, depresijos buvimas yra apspręstas tam tikrų cheminių medžiagų apykaitos smegenyse sutrikimo.

Dar vienas mitas susijęs su perdėtu depresijos, kaip būsenos, psichologizavimu. Taip, psichologiniai, kaip ir socialiniai veiksniai labai svarbūs, tačiau yra ir kiti – biologiniai faktoriai. Dėmesio nekreipimas į juos veda prie uždelsto ar netinkamo gydymo, nes galvojama, kad vaistai, t.y. antidepresantai, čia nėra reikalingi, tačiau kiti medikamentai, tokie kaip labai rizikingi pripratimo prasme benzodiazepinai, yra lengvai vartojami, juo labiau, kad kartu su depresine būsena dažnai būna nerimas ar nemiga. Ne ką geresnė alternatyva nusiraminimui ir „nuotaikos pagerinimui“ alkoholio vartojimas.

Aukščiau minėtas mitas susijęs ir su keistu antidepresantų, kaip medikamentų, demonizavimu. Dažnas klausimas, kurį man užduoda pacientai, yra: „Ar vaistas nepradės manęs valdyti?“ Tikrai nepradės, antidepresantai nepakeis jūsų charakterio, vertybinės sistemos ir panašių dalykų. Jie atstato normalų funkcionavimo lygį ir su tuo susijusius dalykus. Aišku, psichologinė pagalba yra labai svarbi, kaip ir įvairių socialinių klausimų sprendimas.

Ar tai sunkiai įveikiama liga? Tai yra įveikiama liga. Ar sunkiai, priklauso nuo daugybės veiksnių: biologinių, psichologinių, socialinių. Gydymas priklauso nuo to, kokie veiksniai turėjo įtakos depresijos formavimuisi. Depresijos gydymas yra labai individualus ir kompleksiškas, nes labai skirtingas yra kiekvieno žmogaus kontekstas.