Konsultuoja gydytoja neurologė prof. Vanda Liesienė
Tyrimai rodo, kad kūdikiai ir maži vaikai sapnuoja daugiau ir „didesnius“ sapnus nei suaugusieji.
Prieš daug daug metų buvo manoma, kad naujagimiai nieko nemato, negirdi ir net nejaučia. Tyrimai įrodė, kad taip nėra, atvirkščiai, naujagimiai yra kur kas jautresni/imlesni aplinkai nei vyresni vaikai ar suaugusieji. Prieš maždaug 30 metų itin suaktyvėję tyrimai atskleidė kur kas didesnių „stebuklų“ – jaučia ir girdi ne tik ką tik gimęs kūdikis, bet ir mamos įsčiose augantis vaisius. Ir ne tik jaučia ir girdi, bet netgi sapnuoja!
Tai mokslininkai išsiaiškino atsiradus galimybei stebėti vaisių įsčiose ir net tirti jo smegenų veiklą (atliekama smegenų aktyvumo encefalograma). „Tyrimai atskleidė, kad vaisius anksčiau nei suaugęs žmogus „įkrenta“ į aktyviojo miego fazę, kai sapnuojama. Tai stebima nuo 28 nėštumo savaitės. Gilaus arba lėtojo miego fazė stebima nuo 30 nėštumo savaitės. Jei naujagimis gimsta prieš laiką, jis tęsia miegoti aktyviąja miego forma, kuri „užima“ net 70 proc. viso jo miego laiko. Suaugusio žmogaus aktyvioji miego fazė „užima“ jau vos 20-25 proc. viso jo miego.
Kodėl toks didelis
Taigi, naujagimiai ir kūdikiai tikrai sapnuoja. Be to, ilgiau ir netgi intensyviau nei suaugusieji. Tai susiję su smegenų vystymusi. Naujagimio smegenys nebrandžios, jos kaip kempinė sugeria visą per jutimus – uoselę, regą, skonį, prisilietimus, – gaunamą informaciją ir dar negeba jos apdoroti ir surūšiuoti taip, kaip tai geba jau suaugusio žmogaus smegenys.
Pasak prof. V.Liesienės, manoma, kad aktyvaus miego prasmė yra suformuoti smegenyse nervinių ląstelių takus ir tinklus, kuriais sklistų per dieną sukaupta informacija ir būtų surūšiuojama, sutvarkoma. Jei įsivaizduotume, kad žmogaus smegenys yra kompiuteris, tai miegas ir ypač sapnavimas yra tarsi „Restart“ (perkrovimo) funkcija.
„Informacija sklinda tam tikrais elektriniais impulsais. Vaizdžiai kalbant, per jutimus gautas impulsas užžiebia smegenyse lemputę ir ji pradeda šviesti. Ta šviesa (impulsas) sklinda po visas smegenis užžiebdamas kitas lemputes, smegenų takai „nušvinta“/aktyvuojasi, jungiasi į didesnius takus, tinklus ir t.t. Kai kuriose vietose tie elektros impulsai „užstringa“, t.y., „įkeliami“ į atmintį, kiti sklinda toliau. Aktyvaus sapno metu gauta informacija yra apdorojama, sutvarkoma, dalis jos paliekama saugoti, kita dalis – „išmetama“. Brandžios, suaugusio žmogaus, smegenys turi išvystytą gaunamos informacijos atranką, o kūdikių smegenys priima viską ir „persapnuoja“. Manoma, kad būtent dėl to aktyvioji kūdikių miego fazė tokia ilga. Ji pradeda trumpėti nuo šešto gyvenimo mėnesio (sutrumpėja iki 30 proc.)“.
Ką sapnuoja
Tyrimai rodo, kad miego metu naujagimių ir kūdikių smegenyse vyksta tokie patys neurofiziologiniai procesai kaip ir suaugusių žmonių smegenyse. Tuo remdamiesi mokslininkai ir teigia, kad kūdikiai sapnuoja, tačiau niekas negali pasakyti ar sužinoti, ką jie sapnuoja. „Ką sapnavo, gali pasakyti tik pats žmogus. Kol kas nėra būdų „nuskaityti“ vaizdus, kuriuos mato žmogus miegodamas. Be to, sapno gramatika, sintaksė, logika yra kitokia, paprasta kalba jos neįmanoma išaiškinti. Dienos metu abu smegenų pusrutuliai dirba kartu, koordinuoja vienas kito veiklą, pavyzdžiui, mintys ir emocijos kyla dešiniajame pusrutulyje, o kairiajame yra kalbos centras, todėl mes ir galime išreikšti tai, ką jaučiame ar galvojame. Tyrimai rodo, kad sapno metu smegenys yra „perskeltos“, t.y., pusrutuliai dirba atskirai, nepriklausomai vienas nuo kito. Kai sapnuojame, dešinysis pusrutulis fantazuoja, bet „neturi“ kalbos, todėl į mūsų atmintį „išmeta“ trupinius, kurių mes negalime „sulipdyti“ ir suprasti, taip pat tiesiogiai interpretuoti. Net ir vaikai, kurie kalba, paklausti, ką sapnavo, dažnai pasako tik padriką žodžių junginį, kurio neįmanoma suprasti. Net ir suaugę kiekvienąkart perpasakodami sapną, iškraipo jo turinį.
Visgi šiuolaikiniai tyrimai šiek tiek praskleidė sapno paslaptį. Įrodyta, kad kai tik žmogus užmiega ir prasideda aktyvaus miego fazė, jis iškart persapnuoja (apdoroja) tuos įvykius, vaizdus, pokalbius, kurie nutiko prieš pat miegą. Sapno turiniui įtakos turi vakare žiūrėtas filmas, skaityta knyga, girdėta pasaka ir kiti nutikimai. Sapnų tyrimai įrodė, kad budinant žmogų gilaus vakarinio miego metu galima atsekti paskutinės gautos informacijos pėdsakus“.
Tiesiogiai
Pirmasis sapnas „ateina“ praėjus maždaug 90 min po užmigimo, jo trukmė gali būti vos 2 ar 3 minutės, kitas sapnas jau bus ilgesnis, o rytinis sapnas tampa trumpu filmuku ir gali trukti net 25 minutes. „Kiekvieno kito miego ciklo aktyviojo miego, t.y., sapnavimo fazė yra ilgesnė nei prieš tai buvusi. Jei pirmojo sapno metu smegenys panagrinėja paskutinę to vakaro informaciją, tai paryčiais sapnuojamas sapnas jau turi savo vaizdinių tvarką, pateikia tam tikrus sprendimus, kuriuos sapnų analitikai bando interpretuoti ir paaiškinti.
Vaikų smegenyse labiausiai yra išsivysčiusios kaktos ir pakaušio smegenų jungtys, „atsakingos“ už tiesioginių ryšių tarp dalykų suvokimą. Suaugusio žmogaus smegenų jungtys gerokai sudėtingesnės, kuria sudėtingesnius ryšius, todėl brandūs žmonės suvokia ironiją, perkeltinę ir paslėptą prasmę – tai, kas vaikams kol kas yra „neįkandama“. Vaiko mąstymas yra tiesioginis, jie informaciją priima tiesiogiai, t.y., ką mato taip ir supranta, kaip jam sako, taip jis ir suvokia. Vaikas negali suprasti potekstės. Suaugusio ir vaiko mąstymo skirtumai atsispindi ir sapnuose. Vaikų sapnuose yra daugiau tiesioginės prasmės ir konkretumo, pavyzdžiui, vaikas gali susapnuoti, kad valgo pyragaitį, kurio jam mama nenupirko dieną, arba personažą iš pasakos, kurią prieš miegą jam skaitė senelė, kūdikis gali sapnuoti, kad žinda mamos krūtį, mama jį sūpuoja ant rankų ir pan.“
Ar vaikai skiria sapną ir realybę, supranta, kad tai tebuvo sapnas – pyragaičio jis iš tikrųjų negavo?, – klausiu profesorės. „Ir suaugę kartais nesuvokia, sako, nežinau, ar sapnavau ar taip tikrai buvo. Pavyzdžiui, erotiniai sapnai gali būti tokie ryškūs ir jausmingi, kad žmogui atrodo, jog jis iš tikrųjų mylėjosi. Teoriškai vaikams riba tarp sapno ir realybės turėtų būti dar plonesnė, tačiau nėra tyrimų, kurie tai įrodytų arba paneigtų“.
Nakties ir dienos miegas
Naujagimio ir kūdikio miego ir būdravimo ritmas keičiasi maždaug kas keturias valandas. Sulaukus metų susiformuoja nakties ir dienos ritmas – vaikas miega nakties ir pietų miegą. Sulaukusio dešimties metų vaiko smegenų aktyvumas prilygsta suaugusio žmogaus smegenų aktyvumui.
„Miegas naktį ir dienos metu šiek tiek skiriasi. Dienos miego struktūra labiausiai priklauso nuo to, kaip ilgai miegama. Dienos miegas gali būti vieno ciklo, bet gali būti ir vos vienos fazės. Nakties miegas yra kelių ciklų.Kokia bus miego struktūra priklauso ir nuo to, kuriuo paros metu žmogus užmiega, nes nuo to priklauso miego trukmė. Jei užmiegama tarp 14 – 19 val., tikėtina, kad miegantysis „turės“ visą miego ciklą, o jei užmigs kitu laiku – vos vieną miego fazę. Kodėl? Todėl, kad žmogaus organizmas yra valdomas įvairių biologinių ritmų: kiekviena ląstelė turi savo ritmą, kurį lemia genetika, dar yra hormoniniai ritmai, mėnesiniai ritmai ir t.t.Vidinis žmogaus ritmas vienaip ar kitaip prisiderina prie žemės, saulės, šviesos ritmo. Štai kodėl svarbu, kokiu ritmu pataikome užmigti.
Tiesa ir tai, kad kiekvienas žmogus turi savo biologinį ritmą – vieni yra vadinamieji pelėdos, kiti – vieversiai. Su ritmais reikia elgtis pagarbiai, juos „pagauti“ ir prisitaikyti, o ne bandyti pakeisti”.
Krentu!
Gana dažnai vaikai, o neretai ir suaugusieji pasakoja sapnavę, kad krenta, t. y. sapne išgyvena stiprų kritimo jausmą. Sakoma, kad toks sapnas reiškia, jog vaikas paaugo. Kaip yra iš tikrųjų?
Tyrimų, kurie paaiškintų, ką reiškia sapnuoti, kad krenti, nėra. Tačiau gana dažnai vaikai ir suaugusieji užmigimo metu jaučiasi taip lyg kristų. Šitas įmigimo mechanizmas mokslui yra žinomas ir paaiškintas. Mingant „persirikiuoja“ visos smegenų jungtys, „atjungiami“ raumenys, kad nejudėtų. Jei iš smegenų centro ateina greitas signalas atjungti raumenis, t. y., atjungimas įvyksta staiga, tai ir sukelia šoką arba tą kritimo į duobę jausmą. Tas jausmas išgąsdina. Tačiau tai yra fiziologija ir nepavojinga.
Kaip atrodo miegas
Mums atrodo, kad miegas yra toks neapčiuopiamas, toks „kažkas“, tačiau miego tyrėjai įrodė, kad nakties miegas turi gana griežtą struktūrą, sudarytą iš tam tikrų ciklų, kurie sudaryti iš fazių, o fazės dar „turi“ stadijas. Vienas miego ciklas trunka apie 90-110 min. ir per naktį pasikartoja 3-4 kartus.
Painu? Kad būtų aiškiau, pabandėme miegą nupiešti vieną miego ciklą:
1fazė. Akių ir kūno judesiai sulėtėja. Šioje fazėje būname prieš užmigdami ir prieš atsibusdami. Jaučiamės lyg plūduriuotume, kartais išgyvename kritimo jausmą. Lengva pažadinti.
2fazė. Šioje fazėje praleidžiame apie 50 proc. viso miego laiko. Akys nustoja judėti, smegenų bangos – smegenų aktyvumo lygio matas – sulėtėja.
3fazė. Tai pirmoji gilaus miego stadija. Smegenų bangos susideda iš lėtų ir greitesnių bangų. Šiame etape labai sunku pažadinti, jei pavyksta, žmogus kelias minutes sunkiai orientuojasi.
4fazė. Tai antras gilaus miego etapas. Šiame etape smegenys skleidžia tik lėtas bangas. Jame taip pat labai sunku ką nors pažadinti. Abi šios gilaus miego fazės yra labai svarbios, jei norime ryte jaustis žvalūs.
5 fazė. Tai aktyvaus, paradoksalaus miego, sapnų fazė.
Kvėpavimas sutankėja, tampa nereguliarus ir paviršutiniškas. Akys pradeda greitai judėti, o raumenys atsipalaiduoja. Širdies tempas ir kraujo spaudimas padidėja.
Ši fazė prasideda praėjus 70 – 90 min. po užmigimo. Pirmasis miego ciklas turi trumpesnį REM miego etapą. Paryčiais vis ilgiau išbūname šiame etape, trumpėja gilaus miego etapai (3 ir 7 fazės).
Apie mus kalba