Nuovargis ir mieguistumas: koks jų vaidmuo depresijos struktūroje?

Nuovargis ir mieguistumas (hipersomnija) – tai simptomai, kurie ypač dažnai pasitaiko depresinio sutrikimo metu. Dar daugiau: mieguistumas ir nuovargio jutimas- svarbūs depresijos simptomai, kurių buvimas dar prieš diagnozuojant ligą gali būti būsimos depresijos pranašai.

Mieguistumas gali svyruoti nuo lengvo pasireiškimo, esant susilpnėjusioms galimybėms atlikti kai kuriuos veiksmus, iki užmigimo, nepriklausančio nuo valios pastangų išlikti budriam. Pastarojo metu gali būti stebimas ir pažintinis (kognityvinis) deficitas. Perdėtas mieguistumas dienos metu yra laikomas vienu pagrindinių depresijos simptomų, atsirandantis, matomai, dėl blogos miego kokybės. Deja, šis simptomas dažnai yra nepakankami vertinamas, nors iš kitos pusės, jis yra viena iš priežasčių, kurios verčia depresija sergantį asmenį siekti pagalbos.

Nuovargį ir padidintą mieguistumą dažnai labai sunku gydyti, nes jie dažnai lieka po gydymo antidepresantais, esant pasikartojančiai depresijos eigai. Tai yra, jie lieka, kai kiti depresijos simptomai jau yra išnykę.

Kalbant apie antidepresantus, labai svarbu suprasti, kad kai kurie jų gali nepageidaujamai paveikti miego struktūrą, kai tuo tarpu kiti ją atstato. Poveikis į miegą priklauso tiek nuo antidepresanto tipo, tiek nuo jo dozės. Jei yra stebimas padidintas nuovargio jutimas ir mieguistumas dienos metu, reikia ypatingai atidžiai parinkti antidepresantą: jis turėtų ne tik nesunkinti šių simptomų, bet, pageidautina, juos sumažinti. Tokio vaisto pavyzdys galėtų būti bupropionas, kuris klinikiniuose tyrimuose pasirodė esąs efektyvus, gydant mieguistumą bei nuovargį, esančius depresijos struktūroje.

Kai kuriuose tyrimuose yra palygintas perdėtas depresiniu sutrikimu sergančių asmenų mieguistumas dienos metu su depresijos sunkumu ir polinkiu į savižudybę. Simptomų išreikštumui vertinti buvo naudojamos specialios psichiatrinės skalės. Remiantis gautais rezultatais, buvo padaryta išvada, kad pernelyg didelis mieguistumas dienos metu yra susijęs su didesniu depresijos sunkumu ir su savižudiškomis mintimis/ ketinimais. Ši išvada yra ypač reikšminga, įvertinant depresija sergančio asmens savižudybės riziką ir planuojant gydymo taktiką.

Gydytoja psichiatrė Ramunė Mazaliauskienė
Medicinos centras „Neuromeda“