Gal jūsų vaikas ūmus, greitai supyksta ar dažnai įsivelia į peštynes? Gal jam sunku bendrauti, susirasti draugų? Gal jis bijo vorų? O gal tamsos? Jam nelabai sekasi mokytis? Gal vargina įkyrūs įpročiai, pavyzdžiui, itin dažnas prausimasis? O galbūt jo elgesys nekelia didesnių problemų, tačiau jums įdomu, kaip galite padėti jam nuolat tobulėti?
Kiekvienam žmogui tenka kasdien susidurti su įvairiomis problemomis ir iššūkiais. Nors dažnai sakoma, kad vaikystė – tai pats nerūpestingiausias gyvenimo etapas, vaikai taip pat susiduria su įvairiais kasdienio gyvenimo sunkumais ir mokosi juos spręsti. Vaikystėje patiriami sunkumai ir problemos gali tapti vertingomis pamokomis, nes spręsdamas jas vaikas įgyja įvairios patirties, išmoksta pasitikėti savimi sudėtingose situacijose. Tuomet užaugęs jis nebijos imtis atsakomybės, rinktis tokio gyvenimo kelio, kuris jam iš tiesų priimtinas, mokės užmegzti artimus ryšius su kitais žmonėmis, išsikelti tikslus ir jų siekti. Tačiau kad visa tai taptų įmanoma, labai svarbu, kad vaikas kuo dažniau patirtų sėkmę, pajustų, kad pajėgia susidoroti su sunkumais, rasti išeitį iš sudėtingų situacijų, bei suprastų, kad tą pačią problemą dažnai galima spręsti įvairiais būdais.
Šiuo metu visame pasaulyje dirbant su vaikais ir siekiant šių tikslų labai sėkmingai taikoma kognityvinė ir elgesio terapija. Tai konkretus, racionalus metodas, kurio efektyvumą patvirtina daugybė tyrimų. Kognityvinė terapija taikoma tiek dirbant su vaiku individualiai, tiek grupėmis, ir padeda veiksmingai spręsti įvairiausias emocines ir elgesio problemas: įveikti depresiją, nerimą ir baimes, suvaldyti agresyvumą, pagerinti mokymosi rezultatus ir tarpasmeninius santykius.
Kertinė kognityvinės ir elgesio terapijos taisyklė teigia, kad mūsų išgyvenimus didžiąja dalimi nulemia ne įvykiai, o taip, kaip juos suprantame. Tarkime, jeigu vaikas pabunda susapnavęs košmarą ir šaukia gretimame kambaryje miegančią mamą, tačiau ji sūnaus ar dukros balsą išgirsta ir ateina tik po kelių minučių, skirtingi vaikai šią situaciją gali suprasti skirtingai, ir atitinkamai patirti nevienodus emocinius išgyvenimus. Pavyzdžiui, vienas vaikas gali pagalvoti: „Mamai kažkas atsitiko“ ir dar labiau išsigąsti. Kitas galbūt pamanys: „Mama neateina, nes jai dabar rūpi tik sesė“ ir pasijus piktas bei apleistas, o trečias galvos: „Mama visada ateina, todėl turbūt ir dabar greitai ateis“ ir jausis daug saugiau, negu du pirmieji vaikai. Pirmasis vaikas gali dažnai jausti nerimą, būti baikštus, vengti nepažįstamų vietų ar naujų situacijų. Antrasis galbūt dažnai jaučiasi piktas ir nemylimas, todėl nenori padėti namuose, dažnai pešasi su sese ir su kitais vaikais. Neretai vienokį ar kitokį nepageidaujamą vaiko elgesį nulemia tam tikras jo mastymo stilius, kuriame gali būti nemažai klaidų. Pavyzdžiui, agresyviai besielgiantys vaikai įvairias situacijas dažnai suvokia kaip grėsmingas ir galvoja: „Jeigu netrenksiu pirmas, gausiu pats“. Nerimastingi ir baikštūs vaikai įvairiose situacijose taip pat yra linkę įžvelgti grėsmę keliančius elementus , tačiau mano, kad yra silpni ir taria sau: „Turiu saugotis ir išvengti pavojaus“, į įkyrumus linkęs vaikas gali mąstyti „Jeigu kaskart išėjęs iš tualeto nenusiplausiu rankų penkis kartus, užsikrėsiu kokia nors liga arba apkrėsiu artimuosius“ ir pan. Visos šios interpretacijos turi vieną bendrą ypatybę – dažnai jos būna klaidingos. Agresyvus vaikas yra dažniau linkęs pulti muštis, nei patiria realią grėsmę pats būti užpultas, nerimastingas ir baikštus dažniau bėga nuo pavojų, negu to iš tiesų reikėtų, o įkyrumų kamuojamam vaikui bei jo šeimai nieko nenutiktų, jeigu jis nusiplautų rankas vieną kartą. Visas šias klaidingas interpretacijas nulemia vadinamosios mąstymo klaidos.
Kognityvinė ir elgesio terapija moko vaiką stebėti savo mąstymą ir aptikti jame pasitaikančias klaidas. Vaikai dažniausiai noriai įsitraukia į šį užsiėmimą, kurio metu gali jaustis kaip savotiški sekliai ir pastebėti įdomių klaidų. Pavyzdžiui, vaikams bei paaugliams dažnai būna būdingas pavienių įvykių sureikšminimas (pvz. „Jeigu gavau prastą pažymį iš matematikos kontrolinio, tai reiškia, kad esu visiškai kvailas ir nieko nepasieksiu“), perdėtų reikalavimų sau kėlimas („Privalau visada būti pavyzdingas“), teigiamų dalykų nuvertinimas („Nors vakar gerai praleidau laiką su klasės draugais, žinau, kad jie vis tiek mane laiko nevykėliu“), nesėkmių numatymas („Žinau, kad tikrai nesugebėsiu tinkamai parašyti lietuvių kalbos rašinio“) ir kitokios mąstymo klaidos.
Norint padėti vaikui geriau suprasti, kaip jis jaučiasi įvairiose situacijose, kaip jo savijauta susijusi su mąstymu, kokias mąstymo klaidas jis daro bei kaip būtų naudingiausia elgtis, kognityvinėje ir elgesio terapijoje pasitelkiamos įvairios užduotys, kurios parenkamos pagal vaiko amžių ir pomėgius. Pavyzdžiui, vaikas gali rašyti dienoraštį ir jame apibūdinti sudėtingas situacijas, jose patiriamas emocijas, kylančias mintis bei savo elgesį. Mažesni vaikai sudėtingas situacijas gali nupiešti bei žodžiu papasakoti, kaip jose jautėsi, ką galvojo ir kaip elgėsi.
Ne mažiau svarbu, kad vaikas pažintų savo emocijas ir jausmus bei mokytųsi juos kontroliuoti, todėl vaikai mokomi įvardyti emocijas, stebėti, kokiose situacijose jos kyla, bei jas valdyti: atsipalaiduoti, nukreipti dėmesį į kitus dalykus arba tiesiog pastebėti kylančią emociją ir neleisti jai (pavyzdžiui, pykčiui) pernelyg sustiprėti. Daugeliui mažesnių vaikų patinka pasidaryti „Jausmų saugyklą“ (tai gali būti nedidelė dėžutė, kurią vaikas nuspalvina norimomis spalvomis ar kitaip papuošia) ir joje „užrakinti“ patiriamus nemalonius jausmus. Nemalonus jausmas ar emocija aprašoma arba nupiešiama ir padedama į „Jausmų saugyklą“. Kartą per savaitę dėžutė atidaroma ir visos aprašytos arba nupieštos emocijos aptariamos su mama, tėte, kitu artimu žmogumi arba specialistu. Ši užduotis taikoma ir specialistų vadovaujamose grupėse, kuomet visi vaikučiai savo dėžutes atsineša į užsiėmimą ir jausmai aptariami kartu.
Šalia darbo su mintimis ir emocijomis būtina padėti vaikui išmokti tinkamai elgtis ir siekti savo tikslų jam pačiam ir kitiems priimtinais būdais. Šiam tikslui kognityvinėje ir elgesio terapijoje dažnai sėkmingai pasitelkiama šviesoforo metafora, kuomet raudona spalva ragina vaiką sustoti, geltona – apgalvoti situaciją ir priimti sprendimus, o žalia – veikti ir įgyvendinti tai, ką nusprendė.
Kiekvienam vaikui ar paaugliui lengviau atkakliai siekti tikslo ir nenuleisti rankų susidūrus su sunkumais, jeigu iš artimųjų ar kitų šalia esančių žmonių jis dažnai girdi, kad jie juo tiki ir didžiuojasi. Aplinkinių, ypač reikšmingų žmonių, komentarai ir nuomonės yra labai svarbios, tačiau dar svarbesnis „komentatorius“ gyvena kiekvieno vaiko (ir suaugusiojo) galvoje. Ką bedarytų, kas aplink jį bevyktų, vaikas nuolat sau apie tai „pasakoja“. Paprastai šių komentarų, kognityvinėje ir elgesio terapijoje vadinamų automatinėmis mintinis, vaikai nepastebi, tačiau jeigu jie dažnai būna neigiami („Man nepavyks“, „Žinau, kad esu bailys, tai ko dar stengtis“, „Vis tiek niekam nepatinku“ ir pan.), nieko keista, kad vaikas greitai pasijunta netekęs jėgų ir vilties. Tačiau galima su savimi kalbėtis ir kitaip. Palaikantis, padrąsinantis kalbėjimasis su savimi vadinamas žodine savigalba, nes jį pasitelkiame tuomet, kai norime sau padėti atlikti daug pastangų reikalaujančias užduotis. Pavyzdžiui, vaikas gali išmokti ir įprasti sakyti sau: „Žinau, kad sugebėsiu tai padaryti“, „Nors ir baisu, tačiau labai noriu lankyti šį būrelį, todėl nueisiu ten“, „Antrą kartą bus lengviau“ ir kitokius padrąsinančius teiginius.
Subalansuotas mąstymas, emocijų valdymas, racionalus elgesys, žodinė savigalba – tai labai svarbūs įgūdžiai, sėkmingai ugdomi pasitelkiant kognityvinės ir elgesio terapijos metodus. Jie išlieka vertingi ir reikalingi visą žmogaus gyvenimą, todėl suteikdami savo vaikams galimybę juos įgyti padėsime jiems kloti gero ir laimingo gyvenimo pamatą.
Lietuvoje kognityvinė ir elgesio terapija dar tik leidžia šaknis. Jos centras Lietuvoje yra medicinos centre „Neuromeda“, veikiančiame Kaune ir Vilniuje. Čia teikiama kvalifikuota psichologinė pagalba suaugusiesiems, vaikams ir paaugliams bei rengiami specialistai, norintys išmokti praktiškai taikyti šią perspektyvią terapiją.
Artimiausiu metu lietuvių kalba turi būti išlesta Paul Stallard knyga „Teisingai mąstyk ir gerai jauskis“, kuri lengvai suprantama ir žaisminga forma pristato kognityvinės ir elgesio terapijos principais pagrįstas metodikas, skirtas padėti vaikams ir paaugliams, turintiems nuotaikos, elgesio sutrikimų, bendravimo ar kitų psichologinių problemų. Psichinės sveikatos specialistams, mokytojams, auklėtojams ir tėvams skirta knyga taip pat padės ir sveikiems vaikams didinant pasitikėjimą savimi, lavinant bendravimo, mokymosi ir mąstymo įgūdžius.
Knyga „Teisingai mąstyk ir gerai jauskis“ lengvai suprantama ir žaisminga forma pristato šiuolaikinę psichoterapijos rūšį – kognityvinę ir elgesio terapiją. Ši terapija buvo sukurta remiantis žmogaus pažinimo, mąstymo, emocijų bei elgesio tyrimais ir visame pasaulyje labai sėkmingai taikoma gydant įvairius psichikos ir elgesio sutrikimus, taip pat padedanti sveikiems žmonėms pagerinti savo psichologinį adaptyvumą, funkcionavimą ir gerbūvį .
Kognityvinė ir elgesio terapija taip pat plačiai paplito gydant vaikų bei paauglių nuotaikos ir elgesio sutrikimus: nerimą, baimes, depresiją, agresyvumą, nenorą lankyti mokyklą, bendravimo problemas ir kitas dažnas problemas. Vaikams ir paaugliams tai bene vienintelis ir labai efektyvus psichologinio gydymo būdas.
Knygoje supažindinama su kognityvinės ir elgesio terapijos principais ir pateikiama daugybė įvairių praktinių užduočių, skirtų vaikams ir paaugliams. Skirtingo amžiaus vaikams pritaikytos užduotys padeda išmokti atpažinti ir vertinti savo mintis, skirti bei įvardinti emocijas, racionaliai keisti elgesį, adaptuotis besikeičiančioje aplinkoje, didina pagrįstą pasitikėjimą savimi ir kitais. Leidinį pagyvina ir žaismingumo jam suteikia trys linksmi personažai – Minčių seklys, padedantis įveikti su mintimis susijusias užduotis, Jausmukė, mokanti atpažinti savo jausmus, ir Darytukė, skatinanti racionaliai siekti savo tikslų. Psichinės sveikatos specialistai, mokytojai, darželio auklėtojai ir tėvai čia ras ne tik moksliškai pagrįstą ir išsamiai pateiktą metodiką, skirtą padėti psichologinių problemų turinčiam vaikui ar paaugliui, bet ir daug naudingų patarimų, įvairių užduočių, padedančių formuoti svarbius mąstymo, emocijų valdymo ir elgesio korekcijos įgūdžius įvairaus amžiaus ir skirtingų poreikių vaikams bei paaugliams.
Apie mus kalba