Kiekvienas žmogus turi baimių: tik vieniems baimės tai epizodinis mažas nepatogumas, kuris neįtakoja kasdienio gyvenimo, o kitiems baimės (fobijos), tai rimta psichologinė problema, kurią išspręsti gali tik profesionalai – psichiatrai, psichologai ar psichoterapeutai. Taigi, fobijos tai nepagrįstos ir nekontroliuojamos baimės.
Įdomu tai, kad šiuolaikinis žmogus, paveiktas žiniasklaidos ir greito gyvenimo tempo, dažnai patiria daugybę baimių. Mūsų amžius labai pakeitė žmogaus baimes. Jei mūsų protėviai bijodavo kapų, raganų, vaiduoklių, tai šiandien net vaikai nebijo nelabųjų. Tačiau šiuolaikinis žmogus patiria tokių baimių, apie kurias anksčiau niekas nežinojo. Šiame straipsnyje nekalbėsime apie įprastas ir gyvenimui netrukdančias baimes. Manau, svarbu pakalbėti apie tas baimes, arba kitaip, fobijas, kurios tampa nepilnaverčio gyvenimo priežastimi.
Agorafobija. Tai atvirų erdvių baimė. Dažniausiai jas patiria žmonės, kurie dirba namuose. Didesnę gyvenimo dalį jie praleidžia prie kompiuterio ir pripranta prie kompiuterinio stalo ir savo kambario erdvės. Jie retai išeina iš namų ir pasimeta atvirose erdvėse. Gatvės triukšmas atrodo nekontroliuojamas. Jie bando realiame gyvenime surasti mygtuką, kuris sumažintų gatvės garsus ir kontroliuotų aplinkinių žmonių judėjimą. Deja, realybė labiau dinaminė, nei virtualus pasaulis. Realiame gyvenime negalime iš naujo „pereiti lygio“ ar „perkrauti“ nemalonios situacijos. Tokiems žmonėms realus gyvenimas atrodo nenuspėjamas ir netobulas, jie pradeda vengti aplinkinių ir tampa uždari, stengiasi neišeiti iš namų.
Klaustrofobija. Uždarų erdvių baimė. Šiuolaikinė didelių miestų architektūra tarsi spaudžia žmogų. Vietoje atviro horizonto mes matome tik namų sienas, važinėjame mažais, senais liftais, laukiame spūstyse. Gyvenimas ribotoje erdvėje veikia žmogaus psichiką ir iššaukia rimtas psichologines problemas.
Antrofobija. Šiuolaikiniai žmonės priversti daug bendrauti. Būtent „priversti“, nes kasdien bendraujame ne tik su tais, su kuriais norime, bet ir su tais, su kuriais reikia bendrauti. Toks priverstinis bendravimas atima daug energijos, palaipsniui pradedama bijoti žmonių. Atrodo, jog visi aplinkiniai iš jūsų kažko nori. Pastarosios baimės pasekmės labai liūdnos: toks žmogus vengia bendravimo ir užsidaro savyje. Atsiranda nepaaiškinama agresija aplinkiniams bei neapykanta bet kuriam žmogui.
Kitos baimės. Jų yra aprašyta labai daug rūšių. Pavyzdžiui, gipsofobija (aukščio baimė), nozofobija (baimė susirgti nepagydoma liga) arba tanatofobija (staigios mirties baimė). Šiuolaikinių baimių sąrašą galima tęsti toliau, tačiau būtina žinoti, jog baimė gali neigiamai veikti bet kurio žmogaus psichiką ir padaryti jį iš paties laimingiausio psichiškai sugniuždytu ligoniu.
Baimių pasekmės. Pagrindinės išvardintos žemiau:
1. Gyvenimo apribojimas. Jūs galite paklausti, kodėl jūs ne tokie kaip kiti. Jūs galite tapti atsiskyrėliu ir išgyventi depresiją.
2. Sunkumai ar nepatogumai. Baimės gali priversti jūs jaustis nepatogiai įvairiose situacijose. Kaip paaiškinsite savo draugams, jog niekada neateisite į svečius, nes jie turi šunį? Kaip jūs atsisakysite kelionės su šeima, nes bijote skristi lėktuvu? Socialinės baimės yra sunkiai valdomos, nes pagrindinė baimė – tai gėdos ir pažeminimo jausmas. Baimė gali priversti jausti pažeminimą, tuo pačiu dar labiau sustiprinant baimę.
3. Nesugebėjimas kontroliuoti situacijos. Galima teigti, kad tai blogiausias baimės emocinis komponentas. Jus suvokiate, jog turite baimę, tačiau nesugebate jos kontroliuoti. Jums įdomu, kas būtų jei gyventumėte įprastą gyvenimą, nesijaudindami, kad susidursite su savo baimėm.
4. Bejėgiškumas. Jis gali atsirasti, kai jūs suvokiate, jog baimė tampa nekontroliuojama. Galite pajausti, kad nieko negalite padaryti. Galite manyti, jog tai niekada neišnyks.
Kada kreiptis pagalbos? Jei jūsų baimė iššaukia bet kurį iš šių jausmų, turite kreiptis pagalbos į specialistus. Šiandien bet kuri baimė gali būti išgydoma. Nepergyvenkite, jei supratote, jog dėl baimės negalite normaliai gyventi. Galima ir netgi būtina kreiptis pagalbos į profesionalius specialistus – psichologus, psichoterapeutus ar psichiatrus.
Yra tikrai daug baimių gydymo metodų, tačiau veiksmingiausias būdas yra baimės gydymas ta pačia baime. Metodo esmė ta, kad pacientas įvedamas į savo baimių aplinką ir palaipsniui, padedant specialistui, išmoksta „pažvelgti savo baimei į akis“ ir supranta, kad jo baimės yra nepagrįstos ir neturi nieko bendro su realybe. Na, o jeigu to neužtenka, į pagalbą galima pasitelkti medikamentus. Psichoterapinių metodų ir vaistų derinys gali padėti net beviltiškai atrodančiais atvejais.
Parengė slaugos magistrė Diana Bačinina, medicinos centras „Neuromeda“
Apie mus kalba