SERGU DEPRESIJA. KOKIOS PAGALBOS GALIU TIKĖTIS?

Dažnai, susidūrus su depresijos gydymo planavimu, pacientai užduoda klausimą, kokią galima gauti pagalbą. Tam , kad galima būtų atsakyti į šį klausimą, visų pirma reikia apibrėžti, kokie veiksniai dalyvauja tiek atsirandant depresijai, tiek sveikstant iš jos. 

Į šiuos klausimus sutiko atsakyti keli specialistai, kurie savo praktikoje dažnai susiduria su depresija sergančiais asmenimis: klinikinė psichologė Erika Černiauskienė, gydytoja psichiatrė ir psichoterapeutė Gintarė Špėlytė ir gydytoja psichiatrė ir psichoterapeutė Ramunė Mazaliauskienė.

Gintarė Špėlytė: Depresija, kaip ir dauguma psichikos sutrikimų, yra biopsichosocialinis sutrikimas: jos atsiradime svarbūs biologiniai faktoriai (pvz. individualūs nuotaikos reguliavime dalyvaujančių medžiagų apykaitos ypatumai), psichologiniai veiksniai (santykiai šeimoje, patirtos psichologinės traumos ir kt.) bei socialiniai veiksniai (bedarbystė, socialinė atskirtis). Planuojant depresija sergančio asmens gydymą, visada reikia įvertinti visų šių faktorių vaidmenį ligos atsiradime ir tuo remiantis planuoti gydymą.

Ramunė Mazaliauskienė:  Depresijos simptomų yra labai daug, ir kiekvienam gali pasireikšti jam individualiai būdingi depresijos požymių deriniai. Tai reikia įvertinti planuojant gydymą. Įprastai depresijai gydyti naudojami antidepresantai –  vaistai, veikiantys smegenyse esančias medžiagas, reguliuojančias mūsų nuotaiką. Pastaruoju metu yra tikrai platus šių vaistų pasirinkimas, todėl kiekvienam depresija sergančiam asmeniui galima parinkti vaistus, kurie geriausiai tinka gydyti būtent jo depresinių simptomų „derinį“. Pvz. jei asmuo skundžiasi ne tik pažeminta nuotaika, bet ir blogu apetitu bei prastu miegu, reikėtų galvoti apie vienokį vaistą depresijai gydyti, tačiau jei be liūdnos nuotaikos atžymimas padidintas apetitas ir slopinimas, reikėtų pagalvoti apie visai kitokį medikamentą. Jei depresijos simptomai yra ypač atkaklūs ir nepasiduodantys įprastiniam gydymui, yra naudojami keli antidepresantai vienu metu  ar jų deriniai su kitais vaistais.

Gintarė Špėlytė: Kitos priemonės, kurios turi įtakos depresijos simptomų mažėjimui, yra taip vadinama šviesos terapija, transkranijinė magnetinė stimuliacija ar elektrotraukulinė terapija. Kalbant apie šviesos terapiją, svarbu žinoti, kad pastarajai naudojamos specialios lempos yra prieinamos kiekvienam asmeniškai. Šviesos terapija yra ypač aktuali tiems, kurių depresijos atsiradimas susijęs su rudenį trumpėjančiomis dienomis (taip vadinama „žieminė depresija“).

Erika Černiauskienė: Vienas iš efektyviausių depresijos gydymo metodų yra kognityvinė ir elgesio terapija. Tai šiuolaikinė, mokslinais įrodymais pagrįsta psichoterapijos kryptis. Ji remiasi prielaida, kad depresija atsiranda visų pirma dėl to, kad išorinių ar vidinių faktorių aktyvuojasi neigiamos, destruktyvios paciento mintys  apie aplinką ir apie save. Depresija sergantis žmogus atkreipia ir koncentruoja dėmesį į tamsiąsias gyvenimo puses, jo pasaulio matyme dominuoja negatyvūs vertinimai. Taikant kognityvinę ir elgesio terapiją sergantysis išmokomas pastebėti savo mąstymo klaidas, perdirbti neigiamas mintis, matyti realybę tokią kokia ji yra ir svarbiausia spręsti realias savo. Kartu su minčių „perdirbimu“ pacientas išmoksta aktyvuoti savo elgesį taip, kad patirtų sėkmės ir pasitenkinimo patirtis, kad gerėtų jo savijauta. Kognityvinė ir elgesio terapija depresijai gydyti jau taikoma daugiau kaip 3 dešimtmečius, ir šiuo metu jos efektyvumas yra įspūdingas. Terapija veiksminga ne mažiau, negu moderniausi vaistai, tačiau jos efektas išlieka laikui bėgant. Taip yra dėlto, kad svarbus terapijos komponentas yra mokymas, labai svarbių žinių bei įgūdžių suteikimas, o pastarieji  pacientams išlieka ilgam arba visam laikui. Beje, išsivysčiusiose pasaulio valstybėse (JAV, Didžiojoje Britanijoje, Australijoje ir kt. ) kognityvinė ir elgesio terapija yra įtraukta į privalomų taikyti depresijos gydymo metodų sąrašus.  

Gintarė Špėlytė: Nereikėtų užmiršti pagalbos šeimai. Nė vienas žmogus neegzistuoja vienas: jei kenčia vienas šeimos narys, kenčia ir visa šeima. Savo darbe jau seniai supratau, kad darbas su šeima yra labai svarbus, nes vienam iš narių susirgus depresija, šeimoje atsiranda daug pasimetimo ar net kaltės jausmo. Kaltę jaučia ir pats depresija sergantis žmogus, o dėl pačios depresijos ypatumų šis kaltės jausmas yra neadekvačiai sustiprėjęs. Dirbant su visa šeima, mažėja bendra įtampa ir kaltės jausmas šeimoje, vietoj to atsiranda tam tikras bendrumo ir palaikymo jausmas, kas sudaro geresnes sąlygas depresiją patiriančiam asmeniui sveikti. Eilę metų dirbdama su šeimomis taikau sisteminės šeimos psichoterapijos metodus ir matau jų efektyvumą bei mano pacientų ir jų šeimos narių pasitenkinimą.

Ramunė Mazaliauskienė: Reikėtų neužmiršti ir kitų priemonių, kurios gali pagreitinti sveikimą. Pvz. muzikos terapija, kuri tūkstantmečiais naudojama depresijos gydymui. Sveikimo procese dalyvauja  ne tik pati muzika, bet ir užsimezgę paciento ir muzikos terapeuto tarpusavio santykiai. Galimi įvairūs relaksacijos metodai, kurie pradžioje gali būti vedami prityrusio specialisto, o vėliau, išmokus tam tikras relaksacines technikas,  gali būti atliekami paties paciento asmeniškai.

Gintarė Špėlytė: Norėčiau akcentuoti, kad visada svarbu suprasti kiekvieną pacientą jo ar jos individualiame gyvenimiškame kontekste, t.y. „sutikti“ juos toje situacijoje, kurioje jie yra tuo momentu, kai kreipiasi pagalbos, o vėliau kartu keliauti sveikimo keliu. Labai svarbu, kokie gydymo būdai ar jų deriniai yra naudojami, tačiau tai, kiek pacientas pasitiki pačiu pagalbą teikiančiu specialistu, atlieka didžiulį vaidmenį  sveikstant iš depresijos.