STRESAS DARBE

Ramunė Mazaliauskienė, gydytoja psichiatrė ir psichoterapeutė

Psichinė sveikata darbo vietoje – tai šių metų Psichikos sveikatos dienos tema. Svarbu, kad pasauliniu mastu pažvelgta į tokią svarbią problemą.

Pastaruoju metu ypač akcentuojami kiekvieną dieną darbe sutinkami psichosocialiniai rizikos veiksniai, kaip neigiamai veikiantys darbuotojų sveikatą ir gerovę. Tokie veiksniai, jei pakankamai intensyvūs ar pastoviai veikiantys, veda prie augančio streso lygio ir gali sukelti rimtus psichinės ir fizinės sveikatos sutrikimus.

Psichosocialinius rizikos veiksnius galima išskirti į kelias grupes:

  1. Didelis darbo intensyvumas;
  2. Emocinė įtampa;
  3. Autonomijos stoka;
  4. Etiniai konfliktai;
  5. Prasti socialiniai ryšiai;
  6. Nesaugumas susijęs su darbu visumoje bei su darbo vieta konkrečiai.

Visų šių veiksnių atskirai nekomentuosiu, tačiau kai kuriuos norėtųsi atskirai išskirti. Pavyzdžiui, yra nustatyta, kad emocinė įtampa turi neigiamą įtaką sveikatai. Nustatyta, kad kiekvienas su stresu susijusio susirgimo atvejis veda prie maždaug 30,9 prarastų darbo dienų per metus. Europos Saugumo ir sveikatos darbe agentūra nustatė, kad 20 proc. asmenų skundėsi stresu darbe.

Ilgalaikis stresas veda prie perdegimo sindromo. Darbe patiriamas stresas ir perdegimo sindromas yra svarbūs psichikos sutrikimų rizikos veiksniai.

Koks yra perdegimo sindromo dažnumas? Nėra aiškių duomenų iš Lietuvos, tačiau  Švedijoje, pavyzdžiui, nustatyta, kad  tarp 1000 darbuotojų perdegimo sindromas stebėtas 13 proc.: 16 proc. moterų ir 10 proc. vyrų. Perdegimo sindromas turi tam tikrus ypatumus: jis dažniau tarp jaunesnių darbuotojų, negu tarp tų, kuriems virš 50 metų, o pagal didžiausią tikimybę jį patirti pirmauja moterys tarp 35 ir 44 metų (Norlund ir kt. 2010).

Įvairios tarptautinės organizacijos teigia, kad maždaug 1/5 iš darbuotojų kiekvienu momentu kenčia nuo psichikos sutrikimų. Dažniausi sutrikimai – depresija bei nerimo sutrikimai (Europos komisija, 2010).

Tikriausiai daugelis gerai žino klasikinius depresijos ar nerimo būsenų simptomus. Deja, minėti sutrikimai gali pasireikšti ir netipiniais bruožais, pavyzdžiui, miego sutrikimais ar taip vadinamais psichosomatiniais bruožias, iš kurių klasikiniai stresą patiriančio asmens nusiskundimai yra juosmens ar pečių juostos skausmai, galvos skausmai. Tokiais atvejais yra kalbama apie maskuotą depresiją.

Perdegimo sindromas gali ir nesiekti kliniškai išreikštos depresijos ar nerimo sutrikimo būsenos. Galima stebėti kūrybiškumo, motyvacijos praradimą, prasmės savo darbe nematymą. Atsiranda taip vadinama depersonalizacija –  tam tikras susvetimėjimo jausmas, kai jautiesi atitolęs nuo aplinkos ir savęs, o aplinkui vykstantys įvykiai tavęs tarsi neliečia.

Kokias priemones galima naudoti siekiant sėkmingai tvarkytis su stresu darbe ir išvengti perdegimo sindromo ar kitų psichikos sutrikimų? Teigiama, kad yra dvi grupės būdų atitrūkti nuo darbo:

  • nesveiki atotrūkio būdai: alkoholis ar bendravimo ribojimas
  • Sveiki atotrūkio būdai: humoras, relaksacija, meditacija, žaidimas, kelionės, hobiai, kultūra, fizinis aktyvumas, skaitymas ir t. t

Jei šios priemonės nesuveikė ir perdegimo sindromo simptomai jau atsirado, rekomenduojama pasinaudoti įvairiomis psichologinėmis streso įveikos priemonėmis:

  • Kognityvinė ir elgesio psichoterapija
  • Kitos psichoterapinės metodikos
  • Streso valdymo programos
  • Į sprendimus orientuotos terapijos ir kt.

Jei neveikia ir šios priemonės, kas gali atsitikti, jei jau išsivystė depresijos ar nerimo sutrikimo išreikštumą atitinkanti būsena, rekomenduojama pasikonsultuoti su specialistu ir pasinaudoti kompleksinius gydymu – kai nerimą ar depresijos simptomus malšinantys vaistai derinami su įvairiomis psichologinėmis ar psichoterapinėmis metodikomis.