Normalu, kad prieš egzaminą daugelis vaikų, jaunuolių ar net suaugusiųjų išgyvena stresą, jaučia nerimą, baimę. Tokiose situacijose mes imame abejoti savimi, savo žiniomis ir gebėjimais. Kuo egzaminas svarbesnis mums asmeniškai, tuo daugiau nerimo ir baimių kyla. Galvoje ima suktis įvairios gąsdinančios mintys.
Žymų Archyvai: vaikai
Maži vaikai išgyvena labai daug ir įvairių baimių. Dažnu atveju, suaugusiajam tos baimės atrodo mažai pagrįstos ir nevertos dėmesio. Tačiau pabandykite paaiškinti penkiamečiui, kad naktį kambaryje nėra jokio pavojaus ir jis ramiai gali miegoti savo lovoje!
Dažnai tėvams kyla klausimas, o kaip gi psichologas padės mano vaikui? Sužinojus, jog psichologas ketina žaisti su vaiku, klausimų iškyla dar daugiau… Šiame straipsnyje pristatysiu žaidimų terapijos metodą, kad būtų aiškiau, kaip veikia žaidimų terapija ir kodėl žaidimas su psichologu gydo.
Prieš daug daug metų buvo manoma, kad naujagimiai nieko nemato, negirdi ir net nejaučia. Tyrimai įrodė, kad taip nėra, atvirkščiai, naujagimiai yra kur kas jautresni/imlesni aplinkai nei vyresni vaikai ar suaugusieji.
Vaikas ir depresija? Ar taip gali būti? Deja, taip. Kviečiame plačiau pasiskaityti šia tema.
Kad ir kaip keistai tai kartais skamba aplinkiniams, maži vaikai irgi gali turėti sunkumų ir problemų. Kai tėvams tampa nebeįmanoma susitvarkyti su vaiko sunkumais, dažnai nusprendžiama kreiptis pagalbos į psichologą. Visi suprantame, kad psichologas ne stebukladarys, tačiau kyla įvairūs svarbūs klausimai. Kaip jis padės mano vaikui? Kas vyks sesijos metu? Šiandien norėčiau trumpai pristatyti žaidimo terapijos metodą, kuris yra tik vienas iš daugelio galimų metodų, skirtų padėti jūsų vaikui..
Iš visų žmogui kylančių jausmų bene daugiausiai nesusipratimų kyla dėl pykčio. Ir ne tik todėl kad tiek vaikai, tiek suaugusieji stokoja įgūdžių, kaip atpažinti ir tinkamai išreikšti šį jausmą. Neretai tikrai sunku atpažinti savo ir šalia esančio žmogaus pyktį, nes tai, kas atrodo kaip pyktis, gali būti anaiptol ne jis, ir priešingai – kas nei iš tolo nepanašu į jį – būna tikrų tikriausias pyktis.
Dauguma mūsų yra ne kartą išgyvenę netekties skausmą. Vaikai, net ir labai maži, taip pat išgyvena netektį. Geriau suvokiant vaiko gedėjimo procesą, tampa lengviau jam padėti. Vieno iš tėvų mirtis yra pati didžiausia trauma, kokią tik gali išgyventi vaikas ar paauglys, tačiau, tai ne vienintelė vaikų gedėjimo priežastis. Vaikai ir paaugliai gedi netekę kitų jiems brangių žmonių (pvz.: senelių, brolių, kitų šeimos narių, artimų draugų ir pan.). Vaikai gedi ir netekę savo mylimų augintinių. Kiekvieno vaiko atsakas į netektį yra individualus ir priklauso nuo daugybės faktorių.
Ši informacija parengta remiantis Tytti Solantaus (Suomija) knygele, kurios išleidimą rėmė Suomijos Nacionalinis Sveikatos ir Gerovės Institutas. Sąvoka „vaikas“ joje apima ir paauglius bei jaunuolius, o sąvoka „psichikos sutrikimas“ pasižymi labai plačiu spektru ir apima tiek lengvas būsenas, tiek sunkias ligas.
Apsispręsti, ar mūsų vaikui reikia psichologo pagalbos, dažnai gali būti sunku. Ir tai suprantama. Dažniausiai tuo metu, kai svarstome tokią galimybę, dėl atsiradusių ar jau užsitęsusių problemų patiriame stresą, nerimą ir esame sudirgę. Labai nedaug žmonių ryžtasi kreiptis į psichikos sveikatos specialistus, kai viskas gyvenime yra gerai.
Kiekvienas žinome, kas yra nerimo jausmas. Kai kalbame apie vaikus, tai tampa ypač jautri tema jiems patiems ir jų tėveliams. Visi norime, kad mūsų vaikai per pasaulį eitų iškelta galva – drąsiai, ryžtingai, su pasitikėjimu. Deja, kai kurie vaikai tampa
Gal jūsų vaikas ūmus, greitai supyksta ar dažnai įsivelia į peštynes? Gal jam sunku bendrauti, susirasti draugų? Gal jis bijo vorų? O gal tamsos? Jam nelabai sekasi mokytis? Gal vargina įkyrūs įpročiai, pavyzdžiui, itin dažnas prausimasis? O galbūt jo elgesys
Apie mus kalba