VISAPUSIŠKAS ŠIZOFRENIJOS GYDYMAS

Šiuo metu vyrauja modernus biopsichosocialinis modelis, apimantis:

  • Biologinį gydymą – įvairūs medikamentai, elektros impulsų terapija (EIT), transkranijinė magnetinė stimuliacija (TMS);
  • Psichologines pagalbos priemones – psichoedukacija, psichoterapija, šeimos psichoterapija ir t. t.;
  • Socialinės pagalbos priemonės.

Planuojant gydymą reikia įvertinti, koks gydymas bus skiriamas, esant taip vadinamai ūmiai ligos fazei, ir koks bus palaikomasis gydymas, t.y. gydymas, kurį pacientas vartos namuose ir pakankamai ilgą laiko tarpą. Vienas iš svarbiausių principų – užtikrinti gydymo tęstinumą. Kodėl tai svarbu? Dažnai vaistai, kurie skiriami ūmiame gydymo etape, vėliau būna blogai toleruojami: jie slopina, sukelia raumenų sustingimą ir t.t. Todėl tinkamo medikamento parinkimas yra labai svarbus gydymo planavimo momentas.

Paskutiniu metu labai daug kalbama apie bendradarbiavimą gydymo procese. Taip siekiama išvengti atkryčio, t. y. ligos simptomų aštraus pasikartojimo, kas yra didelė trauma pacientui ir jo artimiesiems. Be to, dažni atkryčiai gali lemti blogesnes ligos išeitis tolimesnėje perspektyvoje.

Medikamentinis šizofrenijos gydymas.

Medikamentiniam šizofrenijos gydymui yra naudojami tipiniai ir atipiniai vaistai psichozei gydyti. Anksčiau atsiradę ir dabar vadinami tipiniais vaistai psichozei gydyti pagrinde veikia svarbią medžiagą, kuri reguliuoja daug procesų smegenyse, – dopaminą. Tokių vaistų pavyzdžiai yra chlorpromazinas, haloperidolis ir t. t.

Naujieji, taip vadinami atipiniai vaistai psichozei gydyti, veikia ne tik dopaminą, bet ir kitą svarbią smegenų medžiagą –  serotoniną. Ką reiškia toks vaisto poveikis į serotoniną? Visų pirma gali veikti nuotaiką (ją gerinant) bei teigiamai veikia taip vadinamas kognityvines, arba pažintines, funkcijas: dėmesį, atmintį ir t.t. Atipinių vaistų psichozei gydyti pavyzdžiai: olanzapinas, risperidonas, aripiprazolis, kvetiapinas, paliperidonas, amisulpridas, ziprazidonas ir kt.

Paskutiniu metu vis didesnę svarbą įgauna taip vadinami ilgai veikiantys injekuojamieji vaistai psichozei gydyti; tokia vaistų forma dažnai mėgstama pacientų, nes padeda išvengti būtinybės kiekvieną dieną vartoti tabletes. Tai nėra nauja forma; ilgai veikianti injekcinė haloperidolio forma yra žinoma seniai. Iš naujųjų vaistų psichozei gydyti yra injektuojamas risperidonas, olanzapinas, paliperidonas, aripiprazolis.

 

Deja, vaistai psichozei gydyti kartais pasižymi ne tik gydomuoju poveikiu, bet ir turi taip vadinamą nepageidaujamą poveikį, nes veikia ir kitas smegenų medžiagas, dalyvaujančias įvairių funkcijų reguliavime. Pvz. poveikis į taip vadinamus muskarininius receptorius pasireiškia burnos džiūvimu, o poveikis į histamininius receptorius – mieguistumu bei svorio augimu.

Asmuo, sergantis šizofrenija ir vartojantis vaistus psichozei gydyti, neturėtų pamiršti reguliariai aplankyti ne tik savo psichiatrą, bet ir šeimos gydytoją. Kodėl? Šizofrenija sergantys pacientai turi padidintą riziką metaboliniam sindromui atsirasti:

  • Dėl gyvenimo būdo – ribotas judėjimas, fizinių pratimų stoka;
  • Maitinimosi įgūdžių;
  • Rūkymo.

Todėl kartas nuo karto vertėtų išsitirti gliukozės kiekį kraujyje, lipidų profilį, o taip pat reikėtų, kad specialistai atliktų EKG, išmatuotų AKS, įvertintų svorį, išmatuotų liemens apimtį bei apskaičiuotų kūno masės indeksą.

Psichosocialinė reabilitacija.

Kas tai? Psichosocialinė reabilitacija – tai procesas, kuris suteikia individams, kenčiantiems nuo psichikos ir elgesio sutrikimų negalios, galimybę pasiekti optimalų savarankiško funkcionavimo bendruomenėje lygį (PSAO, 1995).

Kodėl ji reikalinga? Ji padeda atstatyti prarastus įgūdžius ir sugrįžti į pilnavertišką gyvenimą.

Kas ją sudaro?

  • Socialinių, kasdieninių ir darbinių įgūdžių lavinimas;
  • Psichoedukacija – pacientų ir jiems artimų žmonių;
  • Muzikos, dailės, šokio ir judesio terapija ir dar daug kitų dalykų.

Psichoterapija. Nors įvaisrių psichoterapinių metodų, naudojamų šizofrenijai gydyti,  yra žinoma ženkliai daugiau, savo straipsnyje paminėsiu tik kai kuriuos jų, – tuos, su kuriais esu plačiau susipažinusi.

Prof. Yrjo Alanen (Suomija) yra sukūręs į poreikius orientuoto (angl. „need- adapted“ ) psichozių gydymo metodą. Jo esmė: dirbant su skirtingoms šizofrenija sergančių asmenų grupėmis, reikia skirtingo požiūrio į gydymą. Ypač svarbūs susitikimai su pacientų šeimomis jau pačioje ligos pradžioje – tolimesnei ligos eigai ir ligos išeitims bendrai, nes jauni žmonės, sergantys šizofrenija, yra žymiai labiau priklausomi nuo savo šeimų, negu kiti jauni žmonės. Prof. Y. Alanen akcentavo psichodinaminę psichoterapiją.

Prof. Tom Andersen (Norvegija) akcentavo refleksinės komandos panaudojimą, dirbant su pacientais, patiriančiais šizofreninę psichozę, bei jų šeimos nariais. Terminas atėjęs iš taip vadinamos Milano sisteminės terapijos mokyklos. Darbui su šeima naudojama taip vadinama refleksinė komanda (paprastai du papildomi asmenys, turintys psichoterapinį išsilavinimą), kuri padeda pagrindiniam psichoterapeutui vesti sesiją, kurioje dalyvauja psichozę patiriantis asmuo ir šeima. Pagrindiniai darbo principai: pozityvumas, išklausymas, pasisakymas tik girdint visiems dalyvaujantiems asmenims (nėra komentavimo pacientui nedalyvaujant). Kadangi savo praktikoje teko naudoti šį metodą, reikia pažymėti, kad jis labai mėgstamas tiek pačių pacientų, tiek jų šeimos narių. Tikriausiai todėl, kad šis metodas atveria galimybes ir akcentuoja teigiamus dalykus.

Prof. Jaakko Seikkula (Suomija) įvedė  „atviro dialogo“ sąvoką; šis metodas naudojamas, dirbant su šizofreninę psichozę patiriančiais asmenimis ir jų šeimos nariais. Metodas kilęs iš Vakarų Laplandijos Suomijoje, tačiau jau taikomas taikomas Skandinavijos šalyse, JAV, Jungtinėje Karalystėje. Metodas remiasi įvairiomis filosofinėmis dialogiškumo koncepcijomis. Toks „atviro dialogo“ metodas padeda atstatyti ryšius šeimose, kuriose yra šizofrenija sergantis pacientas, taip pagerinant ne tik paties paciento, bet ir visos šeimos funkcionavimo kokybę, sumažinant medikamentų poreikį ir atkryčio riziką.

Šie aukščiau paminėti metodai padeda išgirsti pacientą, kuris, kalbėdamas apie savo pageidavimus gydymui, dažnai mini pasitikėjimą, saugumą ir autonomiškumą, o ne pokyčius simptomuose.

 

Parengė gydytoja psichiatrė ir psichoterapeutė Ramunė Mazaliauskienė, medicinos centras „Neuromeda“