Kad ir kaip keistai tai kartais skamba aplinkiniams, maži vaikai irgi gali turėti sunkumų ir problemų. Kai tėvams tampa nebeįmanoma susitvarkyti su vaiko sunkumais, dažnai nusprendžiama kreiptis pagalbos į psichologą. Visi suprantame, kad psichologas ne stebukladarys, tačiau kyla įvairūs svarbūs klausimai. Kaip jis padės mano vaikui? Kas vyks sesijos metu?
Šiandien norėčiau trumpai pristatyti žaidimo terapijos metodą, kuris yra tik vienas iš daugelio galimų metodų, skirtų padėti jūsų vaikui..
Kas ta žaidimų terapija?
Žaidimų terapija yra psichoterapinis gydymo metodas, specialiai sukurtas siekiant padėti vaikams nuo 3 iki 12 metų amžiaus. Žaidimų terapija yra ypač veiksminga su vaikais, kurie negali arba nenori kalbėti apie savo problemas. Šioje terapijoje naudojama gausybė metodų ir žaidimų, pradedant piešimu, lipdymu, statymu ir baigiant žaidimais su smėliu ir vandeniu. Psichologas dirba su vaiku, siekdamas ištirti ir išspręsti vaiko problemas, žaidimą naudodamas kaip terapijos priemonę. Žaidimų terapija gali būti:
* ne direktyvi, kai vaikas pats renkasi, ką veikti sesijos metu, o terapeutas tik nustato saugias ribas;
* direktyvi, kai terapeutas parenka veiklą (t. y. žaidimą) sesijos metu;
* arba abiejų šių metodų derinys.
Paprastai dirbama specialiai tam pritaikytame kabinete, kitaip vadinamu „Žaidimų kambariu“. Šiame kambaryje būna specialiai parinktų žaislų, kurie skatina saugią jausmų išraišką ir sveikesnio elgesio vystymąsi. Žaidimų kambaryje paprastai būna įvairių gyvūnų, žmonių, mašinų ir kitų miniatiūrų, lėlių, žaislinių įrankių, taip pat, popieriaus, dažų, smėlio ir pan. Gali būti stalo žaidimų, bokso kriaušės, kambario krepšinis ir visa kita, kas tik gali būti panaudota žaidime. Tačiau ne paties kambario apstatymas ir jame esančių žaidimų gausa apsprendžia psichoterapinio proceso kokybę. Apsprendžia tai, kas vyksta kambaryje.
Kas vyksta žaidimų kambaryje?
Pradžioje terapeutas vaikui siūlo žaisti laisvai. Vaikui leidžiama žaisti beveik bet kaip iki tol, kol tai yra saugu jam pačiam bei terapeutui ir tol, kol jis negadina daiktų. Terapijai vystantis, terapeutas gali tapti labiau direktyviu ir skatinti vaiką žaisti tuos žaidimus ar su tais žaislais, kurie padeda spręsti dabartines vaiko problemas.
Kuo skiriasi žaidimų terapija ir kasdienių žaidimų?
Žaidimų terapija skiriasi nuo paprasto žaidimo namuose ir tam, kad būtų efektyvi, reikalauja tam tikrų sąlygų. Psichologas yra apmokytas sukurti saugią žaidimų aplinką ir bendrauti su vaiku tokiu būdu, kuris leistų aktyvuoti terapinę žaidimo naudą. Psichologas, naudodamas savo žinias ir įgūdžius sukuria taip vadinamą terapinę aplinką, kuri leidžia vaikui konstruktyviai išgyventi savo emocinius sunkumus ir vystyti labiau tinkamą elgesį bei spręsti problemas.
Kokia yra žaidimų terapijos nauda?
Žaidimas yra svarbus vaiko fizinei, emocinei ir socialinei raidai. Žaidimų terapija turi daugybę privalumų:
- Ji suteikia saugią erdvę laisvai reikšti emocijas;
- Vaikai mokosi kaip konstruktyviai išreikšti savo mintis ir jausmus;
- Čia skatinamas atsakomybė ir sprendimų priėmimas;
- Padeda vaikams tyrinėti ir pritaikyti socialinius įgūdžius;
- Leidžia vaikams saugiai mokytis iš klaidų;
- Ji suteikia galimybę sveikti emociškai;
- Čia skatinamas sveikas pasitikėjimas savimi;
- Ji ugdo vaiko vaizduotę ir kūrybiškumą;
- Ji padeda vaikams lavinti bendravimo įgūdžius ir geriau pažinti pasaulį.
Kaip žaidimų terapija padeda vaikui?
Kartais vaikai išgyvena sudėtingas ir/ar traumuojančias situacijas. Dažnai šios patirtys yra sunkiai integruojamos į vaiko sąmonę ir tarsi „pakimba“. O jausmai susiję su šiomis patirtimis nėra išgyvenami ir ima kelti vaiko elgesio bei emocinius sunkumus.
Tam, kad vaikas imtų jaustis ir elgtis geriau, jis turi suvokti traumuojančios ar stresinės patirties prasmę ir ją integruoti į savo suvokimą apie pasaulį. Šis procesas vadinamas perdirbimu. Tai labai panašu į tai, ką daro suaugusieji, dirbdami su terapeutu ir kalbėdami. Vaikams, tačiau, yra sudėtinga savo mintis ir jausmus reikšti žodžiais, tad tenka pasitelkti kitus metodus. Žaisdami vaikai naudoja vaizduotę ir išreiškia save simboliškai per žaidimus. Tai reiškia, kad patirtis, paveikusi vaiką, atsispindės jo žaidimuose. Šį reiškinį tėvai gali stebėti ir namuose, pavyzdžiui, vaikas grįžęs iš darželio migdo lėles, ir naudoja labai panašius migdymo būdus, kaip ir auklėtojos darželyje, arba elgiasi taip, kaip ir mama vakare. Žaidimų terapijoje, kai vaikui yra leidžiama išreikšti savo jausmus naudojant žaislus, visi dalykai, su kuriais vaikas turi sunkumų, bet negali ar nemoka pasakyti, yra išveikiami. Tad vaiko žaidimas yra terapinis pats savaime ir gali atnešti teigiamų vaiko elgesio pokyčių. O kai vaikas yra terapinėje aplinkoje, su psichologu, jam yra suteikiama galimybė apdoroti sudėtingą patirtį. Tuo metu aktyvuojasi vaiko fizinės vystymosi galimybės ir užslopinti bei neperdirbti jausmai, ir prisiminimai tampa prieinami perdirbimui.
Dirbdamas su psichologu vaikas turi galimybę saugiai išreikšti savo mintis ir jausmus, kurių neturi galimybės ar nenori išreikšti kitose aplinkose. Jausmų išreiškimas reiškia geresnį jų supratimą, o geriau supratus savo jausmus, jausmų intensyvumas sumažėja. Visa tai veda į geresnę savijautą ir problemų sprendimą. Žaidimų terapijoje nebūtina kalbėti apie savo problemas, kad problemos imtų spręstis.
Parengė psichologė Aušra Drevinskienė
Medicinos centras „Neuromeda“
Apie mus kalba