„Graikų terminas apnea reiškia kvėpavimo sulaikymą, o tai – galimybė sutelkti savo esenciją, pajusti savo šerdį, galimybė išmokti atsipalaiduoti, o paskui – gal net išsivaduoti.“ Šio šokio spektaklio aktorei buvo atliktas miego tyrimas, kurį galite pamatyti video medžiagoje.

Plačiau: https://m.delfi.lt/kultura/naujienos/article.php?id=83406493

Ankstyviausioji emocinė patirtis turi didžiulę reikšmę tolimesniam žmogaus gyvenimui. Dvejų metų vaikui dar nėra pilnai susiformavusi smegenų sritis*, kuri atsakinga už ilgalaikės ir trumpalaikės atminties funkcijas, priežasčių ir pasekmių ryšį. Visa šioje srityje kaupiama informacija yra bejausmė ir tiksli, prisimenami įvykiai ir detalės, tačiau nekreipiama dėmesio į jausmus, lydėjusius įvykį**. Iki apytiksliai dvejų su puse metų, emociniai išgyvenimai*** kaupiasi kitoje struktūroje****. Tokio amžiaus vaikas dar nėra įvaldęs kalbos funkcijos, nesugeba įvardinti kaip jis jaučiasi, kas su juo negerai, nesusikuria priežasčių ir pasekmių ryšiai. Tai paaiškina klausimą, kuris mums visiems kyla itin dažnai ir kai kuriais atvejais yra gana įkyrus – „kodėl aš negaliu apsakyt kaip aš kartais jaučiuosi ir su kuo tai susiję?“, su šia raidos stadija yra susijęs teiginys

„nemoku paaiškinti“ (tuo metu vaikas tikrai nemokėjo paaiškinti kaip jaučiasi).

Vyresniame amžiuje, kai yra susiformavusios abi šios struktūros, emocinės patirtys ir tiksli informacija/detalės, kaupiamos atitinkamai skirtingose struktūrose. Tiksli informacija per laiką yra linkusi „išblėsti“, o emocinės patirtys „užsifiksuoja“ visam gyvenimui, todėl kartais žmonės išgyvena jausmus, nors neprisimena nieko, kas galėtų tuos jausmus sužadinti.

Emocinę patirtį kaupianti*** zona yra mūsų „saugumo – nesaugumo“ sistema, kuri yra greitesnė nei mintis, trunka apie 0.2 sekundės (tai vadinama intuicija), todėl, paprastai tariant, „pirmas įspūdis yra stipriausias“, „nežinau kodėl, bet jis man patiko nuo pat pradžių“, „nežinau, man šita vieta kažkodėl nepatinka“.

Eksperimentas su pelėmis. Viena grupė pelių labirinto gale rado maistą, įsijungė saugumo sistema ir jos ateity taip pat greitai įveikdavo kliūtis. Kita grupė pelių labirinto gale rado pelėdos paveiksliuką. Nepaisant to, kad kitų bandymų metu, jos jau rasdavo maisto, labirinto jos niekada neįveikdavo taip greitai, kaip pirmą kartą ar kaip pirma grupė pelių (nesaugumo sistema; išgyvenimo funkcija; sumažėję smegenų veiklos gebėjimai dėl nesaugių situacijų).

Išvados:

1. Nors nesąmoningas nesaugumo jausmas ryškiai mažina mūsų situacinius intelektualinius sugebėjimus (netiesa, kad dabar saugu), susiaurina regėjimo lauką, kartais sukelia mums sunkumų, „nesuprantu ko aš čia taip bijau“, tačiau jis užtikrina išgyvenimą ir yra kertinis akmuo, kuris leido mūsų rūšiai apskritai išgyventi. Todėl sakoma, kad „baimės akys plačios (nors, siekiant tikslumo, minėta, kad regėjimo laukas susiaurėja) “.

2. Ankstyviausioji patirtis, nutikusi iki 2.5 metų (teoriškai anksčiausiai tik nuo tada mes galime turėti prisiminimų), yra itin svarbi, nes daro įtaką visam priešaky laukiančiam gyvenimui.

3. „Emocinė“*** ir „tikslioji“** atmintys veikia autonomiškai ir „nederina savo veiksmų kartu“, todėl tai paaiškina, kodėl kartais mes suprantam, kad eilę kartų priimam panašius, mums nepatinkančius, sprendimus, tačiau nežinom kaip tai pakeisti („velnias, aš visada įsimyliu „blogiukus“, kurie mane visada po to įskaudina, bet kitaip tiesiog negaliu“). Psichoterapijos metu abi patirties rūšys yra įprasminamos ir žmogus įgyja laisvę elgtis kitaip (arba taip pat) – su laisve ateina ir atsakomybė už savo gyvenimą.

*Amono ragas (tikrasis hipokampas), cornu amonis (hippocampus proprius) (lot.)

** Eksplicitinė atmintis

*** Implicitinė atmintis

**** Migdolis kūnas, amygdala (lot.)

Gyd. Jonas Fugalis