Depresijos gydymas: klausimai ir mitai

žymės:

2019 gruodžio 2d.  |  Neuromeda

Konsultuoja medicinos centro „Neuromeda“ specialistai

Šiame straipsnyje pabandysiu atsakyti į kuriuos dažniausiai kylančius klausimus apie depresijos atsiradimą ir gydymą.

Kaip atpažinti depresiją, t.y. ar galima pačiam tai suprasti, ar būtina specialisto diagnozė? Depresija yra labai sudėtinga būsena. Tai nėra tik liūdnumas ar verkimas, kaip įprasta galvoti. Paprastai mes kalbame apie įvairius depresijos simptomus, kurie pas kiekvieną individą gali pasireikšti šiek tiek kitaip.

Be liūdnumo, verkimo, pykčio ar dirglumo, ar tiesiog gyvenimo džiaugsmo praradimo gali būti stebimi kiti svarbūs požymiai – vadinamieji kognityviniai arba pažintiniai. Dažniausiai jie pasireiškia dėmesio koncentracijos sutrikimais, trumpalaikės atminties pablogėjimu, sunkumais darant sprendimus.

Gali būti ir taip vadinami somatiniai simptomai. Pvz. širdies plakimas, įvairūs skausmai, tirpimai, – patys įvairiausi simptomai. Dažnai stebime miego pokyčius, apetito pasikeitimus, energijos nebuvimas, neigiamos mintys apie ateitį, savivertės stoka ir t.t.

Kalbant apie diagnozavimą, svarbu paminėti, kad įtarti šią būseną galima ir pačiam, tačiau jos patvirtinimas arba paneigimas – tai jau specialisto kompetencija.

Kokie mitai yra populiariausi apie depresiją?  Vienas iš pagrindinių – kad depresija yra apsileidimas ir tinginystė, o atsiranda tokia būsena tiesiog iš neturėjimo ką veikti arba iš „tikrų sunkumų“ nebuvimo. Deja, tai nėra, depresijos buvimas yra apspręstas tam tikrų cheminių medžiagų apykaitos smegenyse sutrikimo.

Dar vienas mitas susijęs su perdėtu depresijos, kaip būsenos, psichologizavimu. Taip, psichologiniai, kaip ir socialiniai faktoriai yra labai svarbūs, tačiau yra ir kiti – biologiniai faktoriai. Dėmesio nekreipimas į juos veda prie uždelsto ar netinkamo gydymo, nes galvojama, kad vaistai, t.y. antidepresantai, čia nėra reikalingi. Tačiau kiti medikamentai, tokie kaip labai rizikingi pripratimo prasme benzodiazepinai, yra lengvai vartojami, juo labiau, kad kartu su depresine būsena dažnai būna nerimas ar nemiga. Dar kiti nusiraminimui ir „nuotaikos pagerinimui“ vartoja alkoholį.

Aukščiau minėtas mitas susijęs ir su keistu antidepresantų, kaip medikamentų, demonizavimu. Dažnas klausimas, kurį man užduoda pacientai, yra: „Ar vaistas nepradės manęs valdyti?“ Tikrai nepradės, antidepresantai nepakeis jūsų charakterio, vertybinės sistemos ir panašių dalykų. Jie atstato normalų funkcionavimo lygį ir su tuo susijusius dalykus. Aišku, psichologinė pagalba yra labai svarbi, kaip ir įvairių socialinių klausimų sprendimas.

Ar tai sunkiai įveikiama liga? Tai yra įveikiama liga. Ar sunkiai, priklauso nuo daugybės veiksnių: biologinių, psichologinių, socialinių. Gydymas priklauso nuo to, kokie faktoriai turėjo įtakos depresijos formavimuisi. Depresijos gydymas yra labai individualus ir kompleksiškas, nes labai skirtingas yra kiekvieno žmogaus kontekstas.


Baimės akys plačios

2019 spalio 27d.  |  Neuromeda

Ankstyviausioji emocinė patirtis turi didžiulę reikšmę tolimesniam žmogaus gyvenimui. Dvejų metų vaikui dar nėra pilnai susiformavusi smegenų sritis*, kuri atsakinga už ilgalaikės ir trumpalaikės atminties funkcijas, priežasčių ir pasekmių ryšį. Visa šioje srityje kaupiama informacija yra bejausmė ir tiksli, prisimenami įvykiai ir detalės, tačiau nekreipiama dėmesio į jausmus, lydėjusius įvykį**. Iki apytiksliai dvejų su puse metų, emociniai išgyvenimai*** kaupiasi kitoje struktūroje****. Tokio amžiaus vaikas dar nėra įvaldęs kalbos funkcijos, nesugeba įvardinti kaip jis jaučiasi, kas su juo negerai, nesusikuria priežasčių ir pasekmių ryšiai. Tai paaiškina klausimą, kuris mums visiems kyla itin dažnai ir kai kuriais atvejais yra gana įkyrus – „kodėl aš negaliu apsakyt kaip aš kartais jaučiuosi ir su kuo tai susiję?“, su šia raidos stadija yra susijęs teiginys

„nemoku paaiškinti“ (tuo metu vaikas tikrai nemokėjo paaiškinti kaip jaučiasi).

Vyresniame amžiuje, kai yra susiformavusios abi šios struktūros, emocinės patirtys ir tiksli informacija/detalės, kaupiamos atitinkamai skirtingose struktūrose. Tiksli informacija per laiką yra linkusi „išblėsti“, o emocinės patirtys „užsifiksuoja“ visam gyvenimui, todėl kartais žmonės išgyvena jausmus, nors neprisimena nieko, kas galėtų tuos jausmus sužadinti.

Emocinę patirtį kaupianti*** zona yra mūsų „saugumo – nesaugumo“ sistema, kuri yra greitesnė nei mintis, trunka apie 0.2 sekundės (tai vadinama intuicija), todėl, paprastai tariant, „pirmas įspūdis yra stipriausias“, „nežinau kodėl, bet jis man patiko nuo pat pradžių“, „nežinau, man šita vieta kažkodėl nepatinka“.

Eksperimentas su pelėmis. Viena grupė pelių labirinto gale rado maistą, įsijungė saugumo sistema ir jos ateity taip pat greitai įveikdavo kliūtis. Kita grupė pelių labirinto gale rado pelėdos paveiksliuką. Nepaisant to, kad kitų bandymų metu, jos jau rasdavo maisto, labirinto jos niekada neįveikdavo taip greitai, kaip pirmą kartą ar kaip pirma grupė pelių (nesaugumo sistema; išgyvenimo funkcija; sumažėję smegenų veiklos gebėjimai dėl nesaugių situacijų).

Išvados:

1. Nors nesąmoningas nesaugumo jausmas ryškiai mažina mūsų situacinius intelektualinius sugebėjimus (netiesa, kad dabar saugu), susiaurina regėjimo lauką, kartais sukelia mums sunkumų, „nesuprantu ko aš čia taip bijau“, tačiau jis užtikrina išgyvenimą ir yra kertinis akmuo, kuris leido mūsų rūšiai apskritai išgyventi. Todėl sakoma, kad „baimės akys plačios (nors, siekiant tikslumo, minėta, kad regėjimo laukas susiaurėja) “.

2. Ankstyviausioji patirtis, nutikusi iki 2.5 metų (teoriškai anksčiausiai tik nuo tada mes galime turėti prisiminimų), yra itin svarbi, nes daro įtaką visam priešaky laukiančiam gyvenimui.

3. „Emocinė“*** ir „tikslioji“** atmintys veikia autonomiškai ir „nederina savo veiksmų kartu“, todėl tai paaiškina, kodėl kartais mes suprantam, kad eilę kartų priimam panašius, mums nepatinkančius, sprendimus, tačiau nežinom kaip tai pakeisti („velnias, aš visada įsimyliu „blogiukus“, kurie mane visada po to įskaudina, bet kitaip tiesiog negaliu“). Psichoterapijos metu abi patirties rūšys yra įprasminamos ir žmogus įgyja laisvę elgtis kitaip (arba taip pat) – su laisve ateina ir atsakomybė už savo gyvenimą.

*Amono ragas (tikrasis hipokampas), cornu amonis (hippocampus proprius) (lot.)

** Eksplicitinė atmintis

*** Implicitinė atmintis

**** Migdolis kūnas, amygdala (lot.)

Gyd. Jonas Fugalis