Gyd. Aurelija Markevičiūtė

Savo klinikinėje praktikoje remiuosi sisteminiu požiūriu į vaikų psichologinius sunkumus ir jų psichines problemas.  Vaikas yra neatsiejama šeimos sistemos dalis, todėl konsultacijų metu stengiuosi ne tik  padėti jaunajam pacientui tvarkytis su savo problemomis, sunkumais, bet ir pagelbėti tėvams geriau suprasti, kas vyksta su jų atžalomis ir kaip jie galėtų jiems geriau  padėti. Geriau suprasti, kas vyksta jaunojo paciento viduje, padeda struktūruota žaidimų metodikos, projekcinių testų, tokių kaip Šeimos piešinys ar Namas Medis Žmogus metodikos.

Kreipdamiesi i gydytoją dažnai patiriame tam tikrą nerimą, kartais ir nesaugumo jausmą, nes nežinome, kaip pateikti savo problemą ar kaip kalbėti apie  savo sveikatos sutrikimus, ką pasakys gydytojas. Baiminamės būti nesuprasti,  netinkamai įvertinti.  Visa tai darosi dar sudėtingiau, kai apsisprendžiame kreiptis pagalbos į  vaikų psichiatrą – tada tėvai dar gali patirti   ir savotišką bejėgiškumo, kaltės pajautimą, abejones savo ir specialisto kompetencija. Jaunieji pacientai, sužinoję, apie tėvų apsisprendimą « vesti » juos pas vaikų psichiatrą, taip pat dažnai patiria nerimo, baimių, ką tas gydytojas jam pasakys, ar neskaudės ; be to jie dažnai nepritaria tokiam tėvų sprendimui. Todėl man svarbu nuo pirmo susitikimo padrąsinti , palaikyti  ir mažus, ir didelius, juos aktyviai įtraukti į gydymo ir « sveikimo » procesą, kurti kartu teigiamu požiūriu ir pasitikėjimu paremtą bendradarbiavimą.