Naujienos

Tad kaip save išmokyti nusiraminti? Apie tai išsamiai papasakojo psichikos sveikatos centro „Neuromeda“ medicinos psichologė Monika Gritėnaitė.

Pasak M. Gritėnaitės, emocijos iš tiesų gali mus susilpninti. Kai jas jaučiame, pradeda veikti migdolinis smegenų kūnas, bet slopsta smegenų žievė, atsakinga už loginių sprendimų priėmimą ir loginį mąstymą. Įdomu tai, kad ši žievė išsivystė paskutinė ir ją turi tik žmonės.

„Tam, kad ji suveiktų, reikia, kad valdytume savo emocijas, arba neleistume joms dar labiau didėti. Baimė, kai iš tiesų kyla pavojus, yra gera emocija, kuri padeda išgyventi, bet nerimas nuo baimės skiriasi. Nerimas pasireiškia tada, kai dar nieko nenutiko, ir neaišku, ar išvis nutiks, bet jau jaučiame visus tuos pačius fizinius simptomus, kaip ir jaučiant baimę. Nerimas sekina kūną, ruošia jį kovai, išeikvojame labai daug energijos, bet niekas nesikeičia, o priešo neįveikiame, nes jo nėra. Nemokėdami susitvarkyti su nerimu iš tiesų esame labiau pažeidžiami, silpnesni tiek fiziškai, tiek emociškai“, – kalbėjo pašnekovė ir pridūrė, kad tokiu atveju ir propaganda mus gali paveikti greičiau.

Pirmas žingsnis – kvėpavimas

Vakare grįžote iš darbo, įsijungėte žinias ar portalą, paklausėte naujienų apie karą ir staiga jus apėmė didelis nerimas. Ką tokiu atveju daryti? Psichologė pataria, kad pirmas žingsnis visada yra kvėpavimas.

Jis gali padėti žmogui perjungti simpatinę nervų sistemą į parasimpatinę, tai yra tą, kuri dominuoja kilus nerimui, į tą, kurios reikia nusiraminimui.

„Reikia giliai du kartus įkvėpti per nosį ir dvigubai lėčiau iškvėpti per burną. Toks pratimas padeda aktyviąją nervų sistemą perjungti į pasyviąją, kuri padeda atsipalaiduoti. Labai svarbu įvardinti sau realybę, kad mintys nepradėtų kurti įvairių scenarijų.

Normalu, kad perskaičius naujienas apie karą kyla baimė, bet reikia pagalvoti, kad pasiruošimas vyksta ne nerimui didinti, o kaip tik užtikrinti ramybei. Turime ruoštis blogiausiam, bet tikėtis geriausio. Todėl gerai žinoti, ką pasiimti, ką susidėti, nuspręsti, kas liktų, kas išvažiuotų, o tada toliau gyventi savo gyvenimą“, – patarė M. Gritėnaitė.

Pasak specialistės, dar viena svarbi mintis, kuri grąžina į realybę – ateities niekas nežino.

„Kai kalbama apie karinius veiksmus mūsų šalyje, taip yra todėl, kad niekas nežino ateities, ir normalu, kad įvairių sričių specialistai ruošia tiek save, tiek kitus blogiausiam, nes tokia yra protinga pozicija“, – sakė M. Gritėnaitė.

Ką daryti ilgesniu laikotarpiu, jei kamuoja nerimas?

Nerimas gali būti ne tik trumpalaikis, išgirdus bauginančias naujienas, bet ir ilgalaikis. Ką daryti tokiu atveju ir kaip save nuraminti? Pasak psichologės, visų pirma, valdyti savo mintis, nes jos sukuria jausmą.

„Jei susitelksime ir gilinsimės į savo mintis, pastebėsime, kaip sukeliame sau atitinkamus jausmus. Kai pradedame galvoti apie karą, greitai galime atpažinti ir kylantį nerimą. Tokiu atveju svarbu stabdyti mintis ir neįsisukti į savo sukurtą filmą, kuris yra apie ateitį, nors niekas nežino, kaip iš tiesų bus.

Labai padeda meditacija, mindfulness, kai sutelkiamas dėmesys į šią akimirką ir jausmus, jų niekaip nevertinant. Iš mindfulness ateina geras pratimas nerimui mažinti – apsižvalgyti ir įvardinti sau 3 dalykus, kuriuos galite šiuo metu pamatyti, 2 dalykus, kuriuos galite girdėti, ir 1, kurį galite užuosti. Tokių būdu grįžtate į realybę“, – sakė psichologė.

Pasak pašnekovės, visada padeda kalbėjimas su specialistais. Prasidėjus nerimui gali padėti ir skambutis artimajam ar draugui, bet svarbu, kad kitas žmogus situacijos neeskaluotų dar labiau bei nesukeltų dar didesnės baimės. Tuo metu kalbant su specialistu žmogus yra tikras, kad jam jis padės grįžti į realybę.

1. Gritėnaitė pastebi, kad Lietuvoje yra nemažai telefoninių pagalbos linijų, kuriomis taip pat galima pasinaudoti jaučiant nerimą.

Be to, labai svarbu patenkinti savo bazinius poreikius. Tyrimai rodo didžiulę fizinio aktyvumo naudą – net 15 minučių pasivaikščiojimas efektyviai mažina stresą. Patiriant stresą labai reikalingas vanduo, svarbu ir geras miegas, visavertė mityba.

„Kai žmogus nesimaitina tinkamai, miega per mažai, nesportuoja, tampa jautresnis, o visa pasiekianti informacija atrodo grėsmingesnė nei yra iš tiesų“, – pabrėžia pašnekovė.

Kai kurie išvis atsiriboja nuo visų naujienų ir vengia žinoti, kas vyksta pasaulyje. Tačiau ar tai teisingas sprendimas?

Tai, pasak psichologės, irgi viena iš reakcijų į stresą, susiformavusių evoliucijos metu – sustingti ir vengti. Tačiau tokia reakcija nėra sąmoninga ir nepadeda tuo atveju, jei grėsmė iš tiesų įvyktų, nes žmogus nebūtų jai pasiruošęs.

Kada nerimas peržengia normos ribas?

Verta žinoti, kada nerimas jau peržengia ribas, kai dar galime susitvarkyti patys.

„Jei žmogų 2 savaites kankina nemiga, sutrikęs apetitas, prasta nuotaika, verksmingumas, į tai reikia atkreipti dėmesį. Jei nepavyksta iš tokios situacijos išsikapstyti pačiam, verta kreiptis į specialistus. Žinoma, kartais žmonės tokiomis emocijomis gyvena ne vienus metus, bet nereikėtų jų sumenkinti ir galvoti, kad niekas nepasikeis.

Stresas yra 2 rūšių: gerasis, kuris mus mobilizuoja, aktyvuoja ir neleidžia mums pamesti galvos. Blogasis stresas tęsiasi ilgai arba yra labai ūmus, pavyzdžiui, žmogus tiesiog pradėjo gyventi baime dėl karo. Tokiu atveju žmogų stresas suparalyžiuoja, pradeda kentėti jo kasdienė veikla, darbas, santykiai, sutrinka miegas, mityba. Tada tikrai verta kreiptis į specialistus“, – kalbėjo M. Gritėnaitė.

parengta kartu su Delfi.lt portalu. Straipsnis patalpintas: https://www.delfi.lt/sveikata/sveikatos-naujienos/atkreipkite-demesi-jeigu-sutriko-apetitas-kamuoja-nemiga-ir-prasta-nuotaika-tai-gali-rodyti-kad-pasiekta-pavojinga-riba-96079219